Na štai, buvau pirmajame vizite po breketų uždėjimo. Nešiojant vidinius-liežuvinius breketus, lankytis tenka kiek rečiau nei su kitokiais - maždaug kas du mėnesius. Padarėm ir naujų nuotraukų :) Taigi, pirmieji PRIEŠ ir PO:
2013 gegužė
2013 liepa
2013 gegužė
2013 liepa
2013 gegužė
2013 liepa
Man tai labai smagu matyti pirmajį progresą :) Mama taip pat sakė, kad gražėju :)
Beje, vizito metu pakeitė viršutinę vietą į tvirtesnę, apatinę irgi paveržė. Diskomfortas buvo gerokai mažesnis nei vos tik po uždėjimo - nė dienos nebuvo skysčių-trintų-sriubų-jogurtų dietos, o savaitgalį iškylavome ir jau krimtau šašlykiukus :)
Kai man uždėjo breketus, maniau, kad nuo šiol vonioje valantis dantis teks praleisti mažiausiai pusvalandį, kol viską gražiai išvalysiu. Tačiau panašu, kad nesu didelė krapštukė - kas rytą / vakarą dantų priežiūrai man užtenka maždaug 10-15 min. Dar turiu dantų šepetėlį + mažą buteliuką skalavimo skysčio darbe ir rankinėje, kad galėčiau išsivalyti ar bent išsiskalauti kaskart pavalgiusi.
Tiesa, kadangi breketai vidiniai, jei nėra galimybės tuojau pat išsivalyti dantų, nesijaudinu, nes maisto likučiai lieka vidinėje pusėje - tad neatrodau siaubingai pašnekovams ir galiu šypsotis pietų metu :). Kadangi pietauti su žmonėmis tenka dažnai, man tai laaabai didelis pliusas :)
Trumpai apie patį valymosi ritualą.
Žinoma, vonioje padaugėjo dantų šepetėlių. Dabar turiu savo paprastą, taip pat vieno danties šepetėlį ir mažą tarpdančių šepetėlį. Kadangi niekad nebuvau susidūrusi, vieno danties šepetėlis išties gana linksmai atrodo :)
Maniškis lygiai toks - klinikoje leido pasirinkti, salotinis iškart krito į akį :) Gal todėl, kad tuo metu už lango buvo žalias pavasaris?
Jei vieno danties šepetėlis gyvena namie ir laukia rytinio / vakarinio ritualo, tai mažųjų tarpdančių šepetėlių turiu kelis. Vienas iš jų kelaiuja visur ir gelbsti situacijose, kai maistas įstringa tar danties ir vielutės. Brūkšt ir vėl tvarka :)
Mažas, bet labai naudingas :)
Na ir kaipgi be dantų siūlo. Naudoju Oral B paprastą vaškuotą, arba, kad būtų greičiau - Superfloss sutvirtintu galu. Tarpdančių valymas užima daugiausiai laiko, nes siūlą reikia perkišti per kiekvieną vielutę. Kol įpranti sunkoka, bet po to įgundi ir viskas einasi sparčiai :).
Na va, jau daugiau nei savaitė, kaip aš
breketuota, o atrodo, kad visą laiką taip ir buvo :). Rimtai, pripratau prie
savo breketų kaip prie mėgstamiausios grandinėlės!
Pirmomis dienomis buvo sunku –
liežuvis kliuvo, šveplavau. Tačiau nesustabdžiau darbų, bendravau su kolegomis,
žodžiu, dariau taip, kaip ir patarė ortodontė – kuo daugiau ir garsiau
kalbėjau. Ir po kelių dienų nutiko tai, ko nesitikėjau – net nepastebėjau, kad
šveplavimas dingo. Tiesiog nunyko kaip nebuvęs. Paslaptinga ;)
Dar vienas įdomumas – nors
tepraėjo savaitė, man atrodo, kad priekiniai viršutiniai dantys jau pajudėjo ir
stojasi į vietas! Sakyčiau, išsigalvoju, bet tą patį patvirtino ir draugas. Kol
kas nepuoselėju vilčių, kad viskas šmaukšt ir susitvarkys per mėnesį, bet šis
mažas rezultatas mane džiugina.
Tiems, kam smalsu – štai
ortodontės kėdėje iškart prieš ir po darytos nuotraukos. Iš priekio gal ir
nepastebite problemos – šypsena iš priekio man visai patinka.
Tačiau visada
nejaukia jaučiausi stebima iš profilio. Kai vonioje turėjome šoninį veidrodį,
liūdėdavau valydamasi dantis – tie dantys kaip kokie pasipūtėliai žiūrėjo į
viršų :(
Bet vien ši problema nebūtų
pastūmėjusi breketams – yra ir bėdų, kurių plika akimi nepamatysi. Dėl tokios
dantų padėties praktiškai niekada nesu kandusi obuolio ar kito kietesnio maisto
priekiniais dantimis – nepatogu. Be to, kaip sakė ortodontė, susiformavęs
galinis sąkandis, dantis sukandu netaisyklingai, dėl to ateityje gresia visokie
baubai – parodontozė ir kitos ligos. Pavyzdžiui, tokius į priekį išsikišusius
dantis turi mano močiutė. Kai jai iškrito dantys ir prireikė protezų, ji turėjo
daug bėdos, kol surado odontologą, pagaminusį jai tinkančius. Tikiuosi šių bėdų
išvengti ;)
Taigi taigi – aš ką tik iš klinikos, kur buvome susitikusios su ortodonte!
Pokštas pokštu, o vidinių breketų tikrai nematyti visai :P
Jūs gi nemanėte, kad rašinėsiu čia tik apie protinius dantis, tiesa? :)
Nes pagaliau priėjome prie tikrosios temos – breketų (kabių, jei jau visai lietuviškai). Niekada nebuvau susimąsčiusi, kaip juos klijuoja ir kaip žmonės gyvena kitas kelias dienas, kai burnoje jausmas visiškai pasikeičia.
O dar jei breketai vidiniai, tai visai sumaištis – liežuvis nežino, kur dėtis, kliūva ir protestuoja. Protestas pasireiškia šveplavimu. Bet, tiesą sakant, per kelias valandas, kol grįžau namo ir pakalbėjau su namiškiais, padariau nemenką pažangą. Tik vos pakilus kėdės klinikoje situacija man atrodė tragiška – ypač raidžių R ir S srityje. Atrodo, kad liežuviui visai nėra vietos apsisukti :)
Net keista, kad tas jausmas taip greitai praėjo :)
Va, kaip gražiai atrodo - auksas :) Netrukus turėsiu ir nuotraukų iš savo burnos ;)
Įspūdžiai iš klijavimo
Viskas vyko taip:
Apie 20 min – burnos higiena. Kadangi prieš mėnesį jau buvau pas higienistę, dabar tik išplovė, nuvalė ir nupoliravo dantis, kad breketai gerai kibtų.
Tada – fotosesija. Paprašiau gydytojos, kad nuotraukas atsiųstų, tad kai tik gausiu, pasidalinsiu čia. Pačiai įdomu, nes nufotografavo vaizdą prieš ir iš karto po uždėjimo. Dabar galėsiu sekti, kaip viskas keisis :)
Po fotosesijos jau ėmėme klijuoti. Ortodontė pasiūlė įsitaisyti patogiai, nes užtrukom apie dvi valandas – paruošimas, kantrus laukimas, kol prilips, vielutės užkabinimas ir panašūs dalykėliai.
Gera žinia ta, kad vidiniai breketai, priešingai nei išoriniai, klijuojasi ne po vieną. Jie individualiai pritaikyti mano žandikauliui, tad tereikėjo ant dantų uždėti kapą su joje esančiais breketais ir jie gražiai sugulė ant dantukų. Viens du ir viskas :)
Va, kokia laiminga mergina, mano likimo draugė ;) Žiovaut reikia plačiai, jei nori pasigirti nauju papuošalu ;)
Neskauda
Ieškant nemaloniųjų šios dienos susitikimo pusių, galiu paminėti tik vieną – tarpdančių valymo procedūrą. Reikėjo patikrinti, ar į juos neprilindo klijų. Man tarpdančių valymas – mirk juokais – yra viena nemaloniausių procedūrų. Nei skauda, nei ką, bet nemalonu ir tiek.
Bet – išduosiu – gal ir jums kada prireiks – man visada užsimiršti tokiu atveju padeda garsiai (mintyse) dainuojamos juokingos dainelės :) Jei kam labai baisu pas dantistus ir nepatinka, pavyzdžiui, grąžto garsas – išmėginkite. Kol pabaigi posmą, procedūra, žiūrėk, ir pasibaigia :)
Stebuklai
Na ir beveik viskas – vielutės, prašmatniai vadinamos ortodontiniu lanku, užkabinimas truko kelias minutes, tada manęs paprašė sukąsti dantis.
Deja, pasisekė ne kažin kaip – atsirėmiau į breketus keliose vietose. Gydytoja nuramino, kad taip turėsiu pagyventi kelias savaites, kol pasijus pirmieji pokyčiai – dantukai pasislinks ir jau galėsiu patogiai sukąsti. Jau po dviejų savaičių! Man skamba neįtikėtinai :)
Nauji žaisliukai. Ką valgyti?
Gavau dovan7 - naują vieno danties šepetėlį ir tarpdančių šepetėlių rinkinį – įdomu, kiek šįvakar užtruks dantų valymas? :) Po truputį jaučiu tempimo jausmą, vakarienei suvalgiau mikseryje sutrintų šaltibarščių ir bulvių košės. Gal nešiojančios breketus arba turinčios mažų vaikų gali pasidalinti skaniais minkštais trintais patiekalais? :)
Ir pabaigai - dalinuosi išsamiu ir gražiu video, kuri dar viena mano likimo bičiulė parengė iš savo vizito :)
Šiuolaikinis žmogus, tai yra, mes, turime po 32 dantis, tačiau
kramtome tik su 28. Kaip čia taip atsitiko ir kam mums tie papildomi keturi
dantys?
Seniai seniai, kai maitinomės šaknelėmis, žalia mėsa ir
grūdais, mums reikėjo daug tvirtų dantų kramtymui. Mūsų ir žandikauliai
platesni buvo, juose visi trisdešimt du dantys puikiai išsitekdavo.
Dabar gi valgome paruoštą, apdorotą, minkštesnį ir skanesnį
maistą :) Nuotrauka iš čia.
Panašu, kad ir dantų mums tiek nebereikia, žandikaulis
susiaurėjo ir grėsmė iškilo patiems paskutiniams – protiniams dantims. Jie,
išdygdami vėliausiai, žandikaulyje ne visada suranda vietos ir pridaro
visokiausios žalos,
o kramtyti, pasirodo, nekramto!
Taip taip, aš vėl apie protinius
dantis, mat patyriau trečiojo protinio danties – šįkart apatinio – rovimo
procedūrą. Ne itin malonią, bet ištveriamą.
Kaip minėjau, mano apatiniai protiniai dantys yra vos vos
išlindę, taigi jų taip paprastai kaip viršutinių su replėmis nesuimsi... Todėl procedūra
užtruko apie valandą – gydytojo registracijos lentelėje mačiau, kad buvo
parašyta „Danties rovimas (sudėtingas)“. Jie tai netgi vadina operacija. Brrr.
Pradžioje mane visaip nugąsdino, kad truks ilgai, bus
nemalonu, po to sutins, pamėls ir skaudės. Ir tik po kelių dienų, kai nei
sutino, nei skaudėjo, nei pamėlo, gydytojas išsidavė, kad iš tiesų taip nutinka
labai retai. O prigąsdino mane apsidraudimui – kad nepulčiau į paniką, jei būtų
iš tiesų sutinę :) Na, ir matyt dėl to, kad pasisaugočiau, būčiau atidesnė tas
kelias dienas po procedūros. Beje, kaip elgtis po danties rovimo, rašiau čia.
Taigi pati procedūra – anestetikas, tada gurkšnelis
Valerijono lašiukų, kad nebūtų taip baisu. Gal ne visiems reikia, bet aš,
bailiukė, pradedu drebėti kėdėje, kai gerai įsibaiminu, o tirtėjimas kruopštaus
darbo gydytojui nepalengvina, manau :) Taigi su šiais lašiukais valandą išbuvau
nevirptelėjusi ir gana rami, nors buvo visokių nerimą keliančių dalykų – ir
gręžimo, ir skaldymo, ir kruopštaus dantų gabalėlių rinkimo. Skamba baisiai,
bet kėdėje net atsirado smalsumas – kada čia viskas baigsis ir kokio dar keisto
įrankio gydytojas paprašys asistentės. Kaip visada buvau užsimerkusi, bet
atrodė, kad buvo išbandytos ne vienerios replės ir galybė kitų instrumentų.
Prireikė net skalpelio!
O žinot, kas įdomiausia? Tai, kad apatinis dantis man
kraujavo mažiau, nei viršutiniai ir net praėjus anestetiko poveikiui neprireikė
vaistų nuo skausmo. Lengvai pamaudė ir tiek. Tiesa, kitą dieną truputį patino,
bet ne tiek, kad negalėčiau rodytis žmonėms ir eiti į darbą :) Juokingiausia,
kad kelias dienas negalėjau normaliai išsižioti – žandikaulį tarsi surakino.
Kai paklausiau gydytojo, paaiškėjo, kad normalu. Jei gerai supratau, taip
nutinka, jei anestetiko patenka į raumenį. Dar pajuokavome, jog svarbiausia,
kad šaukštas į burną telpa, tai badu nemirsiu :)
Sugijo viskas gražiai ir, priešingai nei buvau prigąsdinusi,
nereikėjo nei antibiotikų gerti, nei dvi dienas vaikštinėti mėlynais paakiais.
Liko paskutinis dantis paklydėlis – tikiuosi, ir tąkart bus paruoštas
Valerijonų gurkšnelis, nes net ir žinodama, ko tikėtis, nesijaučiu rami :)
Truputį susivėlinau ir užmiršau nuosekliai papasakoti apie antrojo viršutinio
protinio danties rovimą. O nepasakojau todėl, kad viskas tiesiog buvo lygiai
taip pat, kaip ir pirmojo atveju – suleido anestetiko, paklibino, ištraukė,
susiuvo ir išlydėjo namo :)
Šįkart, beje, viskas truko dar trumpiau, nei praėjusį kartą – nereikėjo
daug klibinti, labai lengvai išjudėjo. Tik siūlių padarė daugiau nei praėjusį
kartą, nes pasiskundžiau, kad kraujavo ilgokai. Iš tiesų – šis dantis net ir
gijo greičiau – ryte burnoje nesijautė geležies skonio, ant lūpų nebuvo
sukrešėjusio kraujo.
Beje, kaip ir žadėjau, parnešiau draugui suvenyrą – gražiai supakuotą
nelaimėlį. Mano prašymą atiduoti dantį gydytojas priėmė labai ramiai, netgi
siūlė po kelių dienų ateiti – kai jau išbalins ir tas dantukas bus gražus. Bet
sakiau nesivarginti, tad gavau iš karto. Maniau į jį nė nežiūrėti – man išties
bjauru, bet pamačius jį maišelyje paaiškėjo, kad nieko ten tokio fuuuu ir nėra – mielas dantukas, tik kiek
pakirmijęs, deja :D
Va kaip jaukiai supakuotas
Maišelis sandarus, bet teko atidaryti, kad galėčiau padaryti balinimo
peroksidu eksperimentą – po kelių dienų mirkymo tapo visai dailutis tas dantis,
bet sukirmijimas nedingo... :) Matyt, gerai, kad ir išroviau – būtų jam vis
tiek atėjusi paskutinioji – anksčiau ar vėliau.
Sukirmijo...
Liūdėdama dėl dantuko ir dėl to, kad dar du kartus teks ištverti šią ne
itin malonią procedūrą – liko dar du apatiniai protiniai – ėmiau save guosti
ieškodama informacijos apie šiuos protingus nelaimėlius, sukeliančius tiek
bėdų. Štai ką radau.
Dažniausiai protiniai
dantys sukelia va tokias bėdas:
Auga
kreivi, kartais net pažeidžia žandikaulį;
Auga labai
ilgai ir dažnai dar tada, kai lindi po dantenomis, pasigauna ėduonį;
Dantenos
aplink protinius dantis ištinsta, prasideda skausmai ir kartais netgi prireikia
chirurgo pagalbos (uf, gerai, kad man tinimai praeidavo paskalavus
ramunėlėmis);
Kadangi
protiniai dantys auga žandikaulio gilumoje, juos ne visuomet pavyksta
tinkamai išvalyti, taigi kaupiasi kariesas;
Kartais
ėduonis persiduoda ir kitiems dantims, nes tarpdančius esančius šalia
protinių dantų išvalyti labai sunku;
Sugedę
protiniai dantys dažnai sukelia nervų uždegimą;
Jei
protiniai dantys auga sveiki, tačiau augimo procesas lėtas, burnos apnašos
pradeda rinktis „dantenų kišenėse“, o tai sukelia blogą kvapą;
Kadangi
protiniams dantims žandikaulyje trūksta vietos, jie smarkiai prisispaudžia
prie gretimų dantų ir kenkia jų emaliui.
Man turbūt visos įmanomos aprašytos bėdos ir yra
nutikusios: apatiniai protiniai taip ir neišaugo per penkis metus, tokie pusiau
išlindę ir stūkso, į dantenų kišenes prie jų prilenda maisto, sunku išvalyti,
kartais ten supūliuoja ir įsimeta kažkokia infekcija... Viršutiniai, nors
išaugo normaliai, bet dar labiau sugrūdo jau ir taip ankštai gyvenančius
dantis.
Dar savo klinikoje sužinojau, kad yra įvairių metodikų
dėl ortodontijos ir protinių dantų – galima rauti, galima juos ir palikti, bet
paliekant lieka nemaža rizika, kad išaugę protiniai ims ir sudarkys visą
kruopščiai sutvarkytą šypseną. Tad maniškiams protiniams, nuspręsta, bus geriau
gyventi steriliuose maišeliuose negu burnoje.
Visiems labai įdomus protinis dantukas ir jos paskutinė kelionė :)
Ypač dėl to, kad ir taip niekas
ten pas mane netelpa :) Vienas vargas žodžiu. Tikiuosi, dar nepridirbo jie bėdų
kitiems dantims ir pavyks ramiai su jais atsisveikinti :) Liko du apatiniai!
)
