Breketai: pirmoji savaitė

Na va, jau daugiau nei savaitė, kaip aš breketuota, o atrodo, kad visą laiką taip ir buvo :). Rimtai, pripratau prie savo breketų kaip prie mėgstamiausios grandinėlės! 

Pirmomis dienomis buvo sunku – liežuvis kliuvo, šveplavau. Tačiau nesustabdžiau darbų, bendravau su kolegomis, žodžiu, dariau taip, kaip ir patarė ortodontė – kuo daugiau ir garsiau kalbėjau. Ir po kelių dienų nutiko tai, ko nesitikėjau – net nepastebėjau, kad šveplavimas dingo. Tiesiog nunyko kaip nebuvęs. Paslaptinga ;)

Dar vienas įdomumas – nors tepraėjo savaitė, man atrodo, kad priekiniai viršutiniai dantys jau pajudėjo ir stojasi į vietas! Sakyčiau, išsigalvoju, bet tą patį patvirtino ir draugas. Kol kas nepuoselėju vilčių, kad viskas šmaukšt ir susitvarkys per mėnesį, bet šis mažas rezultatas mane džiugina.

Tiems, kam smalsu – štai ortodontės kėdėje iškart prieš ir po darytos nuotraukos. Iš priekio gal ir nepastebite problemos – šypsena iš priekio man visai patinka.

Tačiau visada nejaukia jaučiausi stebima iš profilio. Kai vonioje turėjome šoninį veidrodį, liūdėdavau valydamasi dantis – tie dantys kaip kokie pasipūtėliai žiūrėjo į viršų :(

Bet vien ši problema nebūtų pastūmėjusi breketams – yra ir bėdų, kurių plika akimi nepamatysi. Dėl tokios dantų padėties praktiškai niekada nesu kandusi obuolio ar kito kietesnio maisto priekiniais dantimis – nepatogu. Be to, kaip sakė ortodontė, susiformavęs galinis sąkandis, dantis sukandu netaisyklingai, dėl to ateityje gresia visokie baubai – parodontozė ir kitos ligos. Pavyzdžiui, tokius į priekį išsikišusius dantis turi mano močiutė. Kai jai iškrito dantys ir prireikė protezų, ji turėjo daug bėdos, kol surado odontologą, pagaminusį jai tinkančius. Tikiuosi šių bėdų išvengti ;)

Gero artėjančio savaitgalio!