Na va, jau daugiau nei savaitė, kaip aš
breketuota, o atrodo, kad visą laiką taip ir buvo :). Rimtai, pripratau prie
savo breketų kaip prie mėgstamiausios grandinėlės!
Pirmomis dienomis buvo sunku –
liežuvis kliuvo, šveplavau. Tačiau nesustabdžiau darbų, bendravau su kolegomis,
žodžiu, dariau taip, kaip ir patarė ortodontė – kuo daugiau ir garsiau
kalbėjau. Ir po kelių dienų nutiko tai, ko nesitikėjau – net nepastebėjau, kad
šveplavimas dingo. Tiesiog nunyko kaip nebuvęs. Paslaptinga ;)
Dar vienas įdomumas – nors
tepraėjo savaitė, man atrodo, kad priekiniai viršutiniai dantys jau pajudėjo ir
stojasi į vietas! Sakyčiau, išsigalvoju, bet tą patį patvirtino ir draugas. Kol
kas nepuoselėju vilčių, kad viskas šmaukšt ir susitvarkys per mėnesį, bet šis
mažas rezultatas mane džiugina.
Tiems, kam smalsu – štai
ortodontės kėdėje iškart prieš ir po darytos nuotraukos. Iš priekio gal ir
nepastebite problemos – šypsena iš priekio man visai patinka.
Tačiau visada
nejaukia jaučiausi stebima iš profilio. Kai vonioje turėjome šoninį veidrodį,
liūdėdavau valydamasi dantis – tie dantys kaip kokie pasipūtėliai žiūrėjo į
viršų :(
Bet vien ši problema nebūtų
pastūmėjusi breketams – yra ir bėdų, kurių plika akimi nepamatysi. Dėl tokios
dantų padėties praktiškai niekada nesu kandusi obuolio ar kito kietesnio maisto
priekiniais dantimis – nepatogu. Be to, kaip sakė ortodontė, susiformavęs
galinis sąkandis, dantis sukandu netaisyklingai, dėl to ateityje gresia visokie
baubai – parodontozė ir kitos ligos. Pavyzdžiui, tokius į priekį išsikišusius
dantis turi mano močiutė. Kai jai iškrito dantys ir prireikė protezų, ji turėjo
daug bėdos, kol surado odontologą, pagaminusį jai tinkančius. Tikiuosi šių bėdų
išvengti ;)
Gero artėjančio savaitgalio!
