Atia atia, protinis dantuk!

Dabar, kai rašau šį įrašą, truputį maudžia kairį viršutinį žandikaulio šoną :) Bet čia labiau todėl, kad galvoju apie tą šį rytą atsivėrusią ertmę negu dėl to, jog iš tiesų skaudėtų.

Taigi ačiū palaikiusiems, jaučiuosi gerai – geriau, nei tikėjausi, bet reikia pripažinti, blogiau nei su dančiu, kol jis dar buvo savo vietoje :D  Beje, jo maišelyje neparsinešiau, dėl to draugas liūdėjo – norėjo mat apžiūrėti, kaip atrodo. Niekis, dar trys liko – paprašysiu vieną supakuoti į maišelį :D

Norėtųsi papasakoti apie pačią procedūrą, nes iš tiesų, internete panaršius galima visokių baisybių rast... Tai aš per daug nesidomėjau – pasiklioviau mamos, tėčio ir kelių draugių patirtimi – kaip matote, išsirauti protinius dantis išties populiaru ;)

Pats procesas trumpas – užtrukau apie 10 min., iš jų pusė – pasiruošimas. Patogiai pasodino–paguldė, ištepė lūpas vazelinu, kad nesutrūktų nuo plataus išsižiojimo, suleido anestetiko, palaukėme. Tada tvirtai suėmė ir palengva išjudino lauk. Apie instrumentus, deja nepapasakosiu – niekad nežiūriu, kas ten ir kaip. Bet neabejoju, kad prireikė kaži kokių replyčių. Ir dar – siūlo su adata. Nieko iš to siuvimo baisaus, be to, dabar bent jau esu tikra, kad į mano naująją ertmę nepribyrės maisto. Siūlus sakė išims po savaitės. :)

Tad pirmosios dienos nemalonumų suskaičiuoju du: geležies skonis burnoje ir tai, kad negalima jokių karštų gėrimų ar maisto. Kadangi esu labai atsargi, pietums privalgiau lengvai šiltos sriubos, palenkus galvą į vieną šoną. Gerai, kad nebuvo ko daug kramtyti, nes nelabai patogu. Bet vakarienei jau smagiai žiaumojau bulvių kukulaičius, tiesa, tik su viena puse. Prie šventos ertmės neleisiu niekam liestis bent tris dienas :)

O kad labai skaudėtų, tai tikrai ne – neprireikė nė vienos nuskausminamųjų tabletės.

Pabaigai dar keli pagrindiniai patarimai, kaip elgtis po danties rovimo – kai reikėjo, pati labai ieškojau, nes iš to streso nelabai pavyko klausyti, ką gydytojas sakė. 

Taigi, po danties rovimo reikėtų:

• Jau minėjau, bet darsyk – pirmas kelias valandas valgyti tik šiltą maistą, jokių karštų gėrimų ir karšto maisto – čia tam, kad žaizdelė nuo karščio nepradėtų kraujuoti;
• Nerūkyti ir nevartoti alkoholinių gėrimų;
• Jei skauda, išgerti ibuprofeno (man sakė turėti tablečių po 200 mg ir, jei reikės, išgerti 1-2);
• Pirmą dieną neskalauti, netikrinti rovimo vietos liežuviu, pirštais, nekrapštyti. Dėl skalavimo – čia man buvo naujiena. Bet iš tiesų procedūros dieną skalauti negalima, galima tiktai kitą dieną. Tinka distiliuotas vanduo arba dezinfekuojantis burnos skalavimo skystis. Skalauti maždaug du kartus per dieną, po valgio;
• Procedūros dieną vengti sunkaus fizinio ar protinio darbo. Aš iškart po rovimo ėjau į darbą: šį tą padirbėjau, bet tikrai ne taip produktyviai kaip įprastai – vis galvoji apie tą dantį, ar čia viskas gerai ir pan. :)  Bet manau šiuo patarimu norima pasakyti, kad nereikėtų labai įsitempti, kad nepadidėtų kraujospūdis ir žaizdelė neimtų kraujuoti;
• Nesikaitinti pirtyje, soliariume, pliaže, vonioje ir pan.

Gal ir jūs turite kokios nors įdomios dantų rovimo patirties? Pasidalinkit komentaruose :)

Apie ką mes čia: kaip aš pagaliau pasiryžau tiesinti dantis

Labas, pasauli. Maždaug taip pradedami blogai–tinklaraščiai, manau :)

Taigi labas visiems užsukusiems ir dar užsuksiantiems – šiame bloge galėsite pasiskaityti apie maždaug dvejus mano gyvenimo metus, kuriuos praleisiu ne šiaip sau, o ... breketuota! :) 

Nežinau, džiaugtis čia ar nerimauti, bet dar šį mėnesį, manau, pasipuošiu geležinkeliu. Ir ne bet kokiu, o tvirtinamu vidinėj dantų pusėj. Incognito vadinasi tie mano būsimi vidiniai breketai. Kadangi prieš pasiryždama nežinia kiek laiko praleidau gūglindama ir man vis dar neaišku iki galo, ar gerai čia pasirinkau ir kaip čia dabar viskas bus... Bet raminu save, kad bus gražu, nematoma, patogu... Dėl paskutinio punkto nerimauju labiausiai – ar netrukdys ta viela vidinėj dantų pusėj? Kaip seksis ištarti RRRRRRR ir SSSSSSS? Ar nenusipjaus liežuvis? :0

Šiam vyrukui, panašu, viskas ok :) Gal ir man taip bus, m?

Mano ortodontė šypsosi ir sako, kad viskas bus OK. Tad save bedrąsindama nusprendžiau, kad ne man vienai bus įdomu – manau, kad daugybė žmonių, kuriems jau 25+ ir kurie nenori grįžt į paauglystę ir visiems demonstruoti geležinkelio ant dantų, svarsto šią galimybę. Ir gal mano patirtis bus naudinga apsisprendžiant už ar prieš.  Kolkas žadu papasakoti, kaip sekasi bent jau po kiekvieno vizito, kurie nusimato tik kartą per du mėnesius – čia,sako, dar vienas vidinių breketų privalumas  – rečiau reikia vaikščioti. O jei bus naujienų dažniau, irgi raportuosiu :) Po to, kai pati išsiaiškinsiu kas ir kaip, gal galėsiu atsakyti ir į jūsų klausimus – Lietuvoj tikrai trūksta info apie vidinius (liežuvinius, ligvalinius, nematomus, Incognito – vadinkit kaip norit) breketus. O ir mano ortodontė, panašu, šneki, ne iš tų, kur neketina daug aiškinti kas ir kaip. Tad eigoje gal pavyks išpešti visokių įdomybių :)  

Žodžiu, esu pasiryžusi eksperimentui „Mano kelias holivudinės šypsenos link“. Netrukus įkelsiu ir nuotrauką savo dantų, kurie netrukus pasislinks ir taps tiesūs gražūs, kokių visada norėjau :))

Ji irgi turėjo problemų :)

Aišku, kita priežastis šitų memuarų – palaikymas, kuris mane parems ilgame kelyje :) Tad priimsiu gražius žodžius ir užuojautą – ypač kitą savaitę, kai einu rauti dantų – protinių. Pradėsiu nuo kairio viršutinio – ir taip visus keturis. Brrr. Visi ramina, bet vis tiek LABAI baisu...

Kad nebaigti taip slogiai, pašokime :D Nesvarbu, kad aš dar be breketų, bet jau matau, kaip susirinkusieji dainuoja va tokią dainelę ir man :D