2014 m. gruodžio 27 d., šeštadienis

Apie emocijas

Ką tik praėjo Kalėdos, ant nosies - Naujieji metai. Gruodžio pabaiga - toks atokvėpio metas, kupinas šypsenų ir teigiamų emocijų. Kad ir kaip aplinkui dejuojama apie dovanėlių pirkimo banalumą ir nuobodžias kalbas prie stalo, nedaug reikia, kad pajustum stebuklą. Pavyzdžiui, kai atvyksti pas tėvus, pas močiutę, senelį, ir matai, kaip jie laukė, kaip ruošėsi šitam susitikimui. Ir tada nebepikta, kai jie tūkstantąjį kartą siūlo paragauti silkės su kisieliumi ar kompoto su šaltiena.
Dar labai lengva pajusti Kalėdų stebuklą kai jau turi savo vaikų. Pirmą kartą supažindinau sūnų su Kalėdų eglute, parašiau laišką Kalėdų seneliui. Kartu pakavome dovanėles, rašėme atvirukus. Gal jie ir neįskaitomi, nes mane vis tampė už alkūnės, bet užtat - labai nuoširdūs ;) Žodžiu, šiemet kaip niekad pajutau tą Kalėdų stebuklą. O toliau bus tik įdomiau, neabejoju.

Pagalvojau: kuo čia pradžiuginus savo tinklaraščio skaitytojus?

Pirmiausia, siunčiu jums dainą:


Ir, kad nenukryptume nuo temos - šį gerų emocijų užtaisą. Čia mano bendraminčiai - bendradančiai laimingiausią savo gyvenimo dieną ;)


Pagalvojau, kad nuėmus mano "Incognito" breketus tokio efekto visgi nebus - kadangi dantų negožia geležis, jau dabar džiaugiuosi gražia šypsena. Bet tas lengvumo jausmas, manau, aplankys ir bus laaabai džiaugsmingas. Bet dar reikia sulaukti vasaros, o dabar - žiema.

Tad gražių artėjančių!


2014 m. lapkričio 25 d., antradienis

Kaip juda dantys su breketais?

Sveiki!

Pirmas sniegas jau iškrito, metas laukti Kalėdų, tiesa? Pamenu, kaip paauglystėje Kalėdoms norėdavau tiesios šypsenos, bet breketų norą nustelbdavo žemiškesni dalykai - kompiuteris, telefonas... Užtat dabar ir pasitiksiu trisdešimtmetį breketuota ;)


Bet Kalėdos tik įžanga pokalbiui pradėti - ar jums niekad nekilo klausimas, kas per stebuklas tie breketai, kad uždėjus juos ant dantų jie tik šast ir sugula į Holivudo kamerų vertą eilę? Man kilo.

Tai ortodontė man parodė šį vaizdelį:


Jame labai gražiai matosi, kaip dantys "pasislenka". Man patinka ir prierašas po video, kuriame kalbama, kad ne patys breketai, o prie jų kabinamas "stebuklingas" lankas tiesina dantis. Breketai - tai "kabliukai" tam lankui, kurį suk nesukęs, rišk nerišęs, jis vis tiek grįžta į savo pradinę formą. Įdomu! Kažkur girdėjau viena ausim, kad medžiaga, iš kurios padaryti tie lankai, yra kruopščiai slepiama. Gal gandas, pataisykite, kas geriau žinote :)

O aš laukiu gruodžio vizito - gal Kalėdoms nuims tas spyruokles ir galėsiu pasimaivyt su gražia šypsena per šventes :D Kūčiukų, užstrigusių vidinėj pusėj gi nieks nepastebės :D
 
Negalėjau neįdėt šitos foto :D Kažin, jei žaisliukus bandyčiau prie savo Incognito breketų prikabint? :D

Smagaus laukimo!

2014 m. rugsėjo 26 d., penktadienis

Breketuotos receptai: skanus varškės apkepas

Sveiki,

rudenį ilgėjant vakarams iš naujo atrandu orkaitę :) Dar viena minkštas ir malonus receptas. Praktiškai nereikia kramtyti ;)

Šį receptą jau seniai radau Saulėtoje virtuvėje.Ir apkepas iš visų mano mėgintų tikrai išeina skaniausias :) Pasiskolinau iš saulėtos virtuvės ir nuotrauką, nes ji laaabai skaniai fotografuoja!

http://www.sauletavirtuve.lt nuotrauka. niam niam :)

Reikia:
Kilogramo varškės (aš imu liesą)
10-12 šaukštų manų
Stiklinės-pusantros pieno
6-8 kiaušinių (priklauso nuo dydžio, jei mažiukai - daugiau)
8-10 šaukštų cukraus
žiupsniu vanilinio cukraus

Paleidžiam orkaitę kaisti iki 180 laipsnių, kol paruošim masę, įšils :)
Tada manus užpilam pienu ir paliekam.
Kitam dubeny išplakam trynius su cukrumi ir vaniliniu cukrumi (turi išeiti purus baltas mišinys). Sudedam varškę, išmaišom ir blenderiu sutrinam iki vientisos masės.Supilam išbrinkusius manus. Viską vėl pertrinam.
Imam dar vieną dubenį, išplakam kiaušinių baltymus ir išplaktus įmaišom į bendrą masę. Be blenderio!
Viską dedam į kepimo indą išklotą kepimo popierium. Kepam 180 laipsnių temperatūroj apie valandą. Jei paviršius per daug skrunda, pridengiam folija.
Išimtą iš orkaitės paliekam kelias minutes pastovėti. Aš valgau su mėlynių ar braškių uogiene, natūraliu jogurtu be nieko arba grietine. Ir nieko kramtyti praktiškai nereikia :)


***

Na o čia - naujausiu mano dantų poslinkiai:
Incognito breketai prieš ir po... ir spyruoklės :)
Žodžiu, viskas jau lygu ir gražu, nekantrauju, kol nuims! Su "Incognito" breketais tai galiu gyventi, visai man jie netrukdo. Tik tos spyruoklės erzina truputį ;)

Gražaus rudens!

2014 m. liepos 21 d., pirmadienis

Šį kartą apie akis ir anglų kalbą

Viena iš mano aktyvių skaitytojų, Enorca, parašė apie testą, kurį susigundžiau ir padariau. Kad nebūtų čia visiškas brektų fetišas, kaip toji pati Enorca pastebėjo, galim pakalbėti ir apie akis :)

O testas smagus - 37 poros akių ir spėliok, kokią jos emociją reiškia. Man tai buvo dar ir puikus anglų kalbos pasikartojimas - paaiškėjo kad kažkur pasąmonėj lyg ir žinau, ką reiškia viena ar kita emocija, tačiau garsiai įvardyti negaliu. Pavyzdžiui, aghast man siejasi su energija, o pasirodo tai reiškia priblokštas.

Todėl teste surinkau tik 26 iš 36. Gal jei ne anglų kalbos spragos, būčiau geriau pasirodžius :)


Beje, gal žinote tokį testą su šypsenomis? :)




2014 m. liepos 15 d., antradienis

Kaip žmogaus veidą keičia taisyklingas sąkandis



Kai įsidėjau breketus, daug kas manęs klausinėjo, kam man to reikia, nes normalūs tie mano dantys, tik „truputį atsikišę“. O dabar, kaip pasipuošiau dar ir spyruoklėmis, jau net tėvai suabejojo, kam man to reikia. 

Daug kas supranta tai kaip savęs kankinimą. 

Bet jeigu dveji metai nulemia tolesnę gražią šypseną, aš už!

Manau, dažnas breketų nešiotojas sulaukia tokių pastabų, neva kaip gamta sutvarkė, tuo ir reikia džiaugtis. Lengva postringauti, kai motulė gamta davė tiesius, gražius dantis! Aš stengiuosi į diskusijas nesivelti, tačiau neabejoju, kad po breketų nuėmimo jausiuosi o ir būsiu gražesnė. Visų pirma pati sau veidrodyje :)

Štai pernai gruodį atlikėjas Vaidas Baumila paviešino savo nuotraukas prieš ir po žandikaulio operacijos, taip atsikirsdamas klausinėtojams, kam jam prireikė žandikaulio operacijos. Apie tai net Kauno diena parašė :)

Nuotrauka iš Kauno dienos. Skirtumas akivaizdus, tiesa?


Beje, Vaidas šia nuotrauka pasidalino Feisbuke, ir man džiugu, kad jo tikslas buvo toks kaip ir mano šio tinklaraščio – padrąsinti žmones, norinčius gražesnės šypsenos. 

Tikiuosi, bent vieną padrąsinau ir aš ;)

Iki ir gražių vasariškų šypsenų!