Protiniai dantys – vargelių sukėlėjai

Truputį susivėlinau ir užmiršau nuosekliai papasakoti apie antrojo viršutinio protinio danties rovimą. O nepasakojau todėl, kad viskas tiesiog buvo lygiai taip pat, kaip ir pirmojo atveju – suleido anestetiko, paklibino, ištraukė, susiuvo ir išlydėjo namo :)

Šįkart, beje, viskas truko dar trumpiau, nei praėjusį kartą – nereikėjo daug klibinti, labai lengvai išjudėjo. Tik siūlių padarė daugiau nei praėjusį kartą, nes pasiskundžiau, kad kraujavo ilgokai. Iš tiesų – šis dantis net ir gijo greičiau – ryte burnoje nesijautė geležies skonio, ant lūpų nebuvo sukrešėjusio kraujo.

Beje, kaip ir žadėjau, parnešiau draugui suvenyrą – gražiai supakuotą nelaimėlį. Mano prašymą atiduoti dantį gydytojas priėmė labai ramiai, netgi siūlė po kelių dienų ateiti – kai jau išbalins ir tas dantukas bus gražus. Bet sakiau nesivarginti, tad gavau iš karto. Maniau į jį nė nežiūrėti – man išties bjauru, bet pamačius jį maišelyje paaiškėjo, kad nieko ten tokio fuuuu ir nėra – mielas dantukas, tik kiek pakirmijęs, deja :D

Va kaip jaukiai supakuotas

Maišelis sandarus, bet teko atidaryti, kad galėčiau padaryti balinimo peroksidu eksperimentą – po kelių dienų mirkymo tapo visai dailutis tas dantis, bet sukirmijimas nedingo... :) Matyt, gerai, kad ir išroviau – būtų jam vis tiek atėjusi paskutinioji – anksčiau ar vėliau.

Sukirmijo...

Liūdėdama dėl dantuko ir dėl to, kad dar du kartus teks ištverti šią ne itin malonią procedūrą – liko dar du apatiniai protiniai – ėmiau save guosti ieškodama informacijos apie šiuos protingus nelaimėlius, sukeliančius tiek bėdų. Štai ką radau.

Dažniausiai protiniai dantys sukelia va tokias bėdas:

• Auga kreivi, kartais net pažeidžia žandikaulį;
• Auga labai ilgai ir dažnai dar tada, kai lindi po dantenomis,  pasigauna ėduonį;
• Dantenos aplink protinius dantis ištinsta, prasideda skausmai ir kartais netgi prireikia chirurgo pagalbos (uf, gerai, kad man tinimai praeidavo paskalavus ramunėlėmis);
• Kadangi protiniai dantys auga žandikaulio gilumoje, juos ne visuomet pavyksta tinkamai išvalyti, taigi kaupiasi kariesas;
• Kartais ėduonis persiduoda ir kitiems dantims, nes tarpdančius esančius šalia protinių dantų išvalyti labai sunku;
• Sugedę protiniai dantys dažnai sukelia nervų uždegimą;
• Jei protiniai dantys auga sveiki, tačiau augimo procesas lėtas, burnos apnašos pradeda rinktis „dantenų kišenėse“, o tai sukelia blogą kvapą;
• Kadangi protiniams dantims žandikaulyje trūksta vietos, jie smarkiai prisispaudžia prie gretimų dantų ir kenkia jų emaliui.

Man turbūt visos įmanomos aprašytos bėdos ir yra nutikusios: apatiniai protiniai taip ir neišaugo per penkis metus, tokie pusiau išlindę ir stūkso, į dantenų kišenes prie jų prilenda maisto, sunku išvalyti, kartais ten supūliuoja ir įsimeta kažkokia infekcija... Viršutiniai, nors išaugo normaliai, bet dar labiau sugrūdo jau ir taip ankštai gyvenančius dantis. 

Dar savo klinikoje sužinojau, kad yra įvairių metodikų dėl ortodontijos ir protinių dantų – galima rauti, galima juos ir palikti, bet paliekant lieka nemaža rizika, kad išaugę protiniai ims ir sudarkys visą kruopščiai sutvarkytą šypseną. Tad maniškiams protiniams, nuspręsta, bus geriau gyventi steriliuose maišeliuose negu burnoje.

Visiems labai įdomus protinis dantukas ir jos paskutinė kelionė :)

Ypač dėl to, kad ir taip niekas ten pas mane netelpa :) Vienas vargas žodžiu. Tikiuosi, dar nepridirbo jie bėdų kitiems dantims ir pavyks ramiai su jais atsisveikinti :) Liko du apatiniai!

Atia atia, protinis dantuk!

Dabar, kai rašau šį įrašą, truputį maudžia kairį viršutinį žandikaulio šoną :) Bet čia labiau todėl, kad galvoju apie tą šį rytą atsivėrusią ertmę negu dėl to, jog iš tiesų skaudėtų.

Taigi ačiū palaikiusiems, jaučiuosi gerai – geriau, nei tikėjausi, bet reikia pripažinti, blogiau nei su dančiu, kol jis dar buvo savo vietoje :D  Beje, jo maišelyje neparsinešiau, dėl to draugas liūdėjo – norėjo mat apžiūrėti, kaip atrodo. Niekis, dar trys liko – paprašysiu vieną supakuoti į maišelį :D

Norėtųsi papasakoti apie pačią procedūrą, nes iš tiesų, internete panaršius galima visokių baisybių rast... Tai aš per daug nesidomėjau – pasiklioviau mamos, tėčio ir kelių draugių patirtimi – kaip matote, išsirauti protinius dantis išties populiaru ;)

Pats procesas trumpas – užtrukau apie 10 min., iš jų pusė – pasiruošimas. Patogiai pasodino–paguldė, ištepė lūpas vazelinu, kad nesutrūktų nuo plataus išsižiojimo, suleido anestetiko, palaukėme. Tada tvirtai suėmė ir palengva išjudino lauk. Apie instrumentus, deja nepapasakosiu – niekad nežiūriu, kas ten ir kaip. Bet neabejoju, kad prireikė kaži kokių replyčių. Ir dar – siūlo su adata. Nieko iš to siuvimo baisaus, be to, dabar bent jau esu tikra, kad į mano naująją ertmę nepribyrės maisto. Siūlus sakė išims po savaitės. :)

Tad pirmosios dienos nemalonumų suskaičiuoju du: geležies skonis burnoje ir tai, kad negalima jokių karštų gėrimų ar maisto. Kadangi esu labai atsargi, pietums privalgiau lengvai šiltos sriubos, palenkus galvą į vieną šoną. Gerai, kad nebuvo ko daug kramtyti, nes nelabai patogu. Bet vakarienei jau smagiai žiaumojau bulvių kukulaičius, tiesa, tik su viena puse. Prie šventos ertmės neleisiu niekam liestis bent tris dienas :)

O kad labai skaudėtų, tai tikrai ne – neprireikė nė vienos nuskausminamųjų tabletės.

Pabaigai dar keli pagrindiniai patarimai, kaip elgtis po danties rovimo – kai reikėjo, pati labai ieškojau, nes iš to streso nelabai pavyko klausyti, ką gydytojas sakė. 

Taigi, po danties rovimo reikėtų:

• Jau minėjau, bet darsyk – pirmas kelias valandas valgyti tik šiltą maistą, jokių karštų gėrimų ir karšto maisto – čia tam, kad žaizdelė nuo karščio nepradėtų kraujuoti;
• Nerūkyti ir nevartoti alkoholinių gėrimų;
• Jei skauda, išgerti ibuprofeno (man sakė turėti tablečių po 200 mg ir, jei reikės, išgerti 1-2);
• Pirmą dieną neskalauti, netikrinti rovimo vietos liežuviu, pirštais, nekrapštyti. Dėl skalavimo – čia man buvo naujiena. Bet iš tiesų procedūros dieną skalauti negalima, galima tiktai kitą dieną. Tinka distiliuotas vanduo arba dezinfekuojantis burnos skalavimo skystis. Skalauti maždaug du kartus per dieną, po valgio;
• Procedūros dieną vengti sunkaus fizinio ar protinio darbo. Aš iškart po rovimo ėjau į darbą: šį tą padirbėjau, bet tikrai ne taip produktyviai kaip įprastai – vis galvoji apie tą dantį, ar čia viskas gerai ir pan. :)  Bet manau šiuo patarimu norima pasakyti, kad nereikėtų labai įsitempti, kad nepadidėtų kraujospūdis ir žaizdelė neimtų kraujuoti;
• Nesikaitinti pirtyje, soliariume, pliaže, vonioje ir pan.

Gal ir jūs turite kokios nors įdomios dantų rovimo patirties? Pasidalinkit komentaruose :)