Kažkada žadėjau parašyti apie tai, kaip breketų nešiojimas dera su nėštumo, gimdymo ir žindymo beigi kitais vaiko priežiūros rūpesčiais ir smagumais.
Pamenu, gegužę susidėjau breketus ir netrukus sužinojau apie nėštumą. Tuomet truputį sunerimau - girdėjau gandą, kad nėštumo metu ir po jo labai "suprastėja" dantys, o žindant ilgiau vaikas "suvalgo" mamos dantis. Mamos žino, kad laukiantis pirmojo vaiko klausai tų visų bobučių pasakų, tarsi ir netiki jomis, bet vis tiek neramu.
Prisipirkau kalcio papildų, kad palaikyti kaulus ir dantis sveikus ir pamaitintus, tai taip ir stovi tie paketėliai. Kelis gal prisiminusi ir išgėriau...
Na ir ką - neseniai atšventėm mažojo šeimos gyventojo pirmąjį gimtadienį, ir panašu, kad breketus man nuims greičiau, nei jis išeis į darželį :). Vis dar maitinu krūtimi, o visi dantys vietoje, nesugedę ir netgi priešingai - pagražėję, nes lygūs!
Žinia, pirmaisiais mėnesiais grafikas pakinta gerokai, tad ir tos dantų priežiūros buvo mažiau, o ir ištrūkti kur nors sudėtinga. Tuomet džiaugiausi, kad su "Incognito" breketais lankytis pas ortodontę reikia tik kas kelis mėnesius. Ir tada smagiai pailsėdavau kėdėje, o su mažuoju pabūdavo tėtis. Tie pirmieji kartais buvo mano vieninteliai pasibuvimai be mažylio - jokio kito svarbaus reikalo neturėjau, o atsiplėšti mudviem vienam nuo kito buvo sunku ;).
Tad jeigu planuojate vaikutį, bet visada norėjote pasitobulinti šypseną - drąsiai svarstykite abu variantus iš karto, o jei kyla kokių klausimų - teiraukitės komentaruose, mielai atsakysiu!
Va kokie mieli - čia ne mes, nuotrauka iš deerwoodorthodontics. O aš tokių nuotraukų ir neturiu, nes mano Incognito breketų gi nesimato ;)
Ką tik praėjo Kalėdos, ant nosies - Naujieji metai. Gruodžio pabaiga - toks atokvėpio metas, kupinas šypsenų ir teigiamų emocijų. Kad ir kaip aplinkui dejuojama apie dovanėlių pirkimo banalumą ir nuobodžias kalbas prie stalo, nedaug reikia, kad pajustum stebuklą. Pavyzdžiui, kai atvyksti pas tėvus, pas močiutę, senelį, ir matai, kaip jie laukė, kaip ruošėsi šitam susitikimui. Ir tada nebepikta, kai jie tūkstantąjį kartą siūlo paragauti silkės su kisieliumi ar kompoto su šaltiena.
Dar labai lengva pajusti Kalėdų stebuklą kai jau turi savo vaikų. Pirmą kartą supažindinau sūnų su Kalėdų eglute, parašiau laišką Kalėdų seneliui. Kartu pakavome dovanėles, rašėme atvirukus. Gal jie ir neįskaitomi, nes mane vis tampė už alkūnės, bet užtat - labai nuoširdūs ;) Žodžiu, šiemet kaip niekad pajutau tą Kalėdų stebuklą. O toliau bus tik įdomiau, neabejoju.
Pagalvojau: kuo čia pradžiuginus savo tinklaraščio skaitytojus?
Pirmiausia, siunčiu jums dainą:
Ir, kad nenukryptume nuo temos - šį gerų emocijų užtaisą. Čia mano bendraminčiai - bendradančiai laimingiausią savo gyvenimo dieną ;)
Pagalvojau, kad nuėmus mano "Incognito" breketus tokio efekto visgi nebus - kadangi dantų negožia geležis, jau dabar džiaugiuosi gražia šypsena. Bet tas lengvumo jausmas, manau, aplankys ir bus laaabai džiaugsmingas. Bet dar reikia sulaukti vasaros, o dabar - žiema.
Sveiki, kaip sekasi vasaroti? Man tai puikiai, tinginiauju
ant saulutės ir ragauju pirmąsias morkytes. Puikiai jas įkandu, tokios
minkštutės ir šviežios :)
Kaip ir žadėjau ankstesniame įraše, nauja rubrika: breketuotos receptai.
Pradėsiu nuo puikaus vasariško patiekalo – trintos brokolių
sriubos. Juo pasidalino architektė Asta, mano bendrabreketė, jie taip galima sakyti :). Asta irgi jau metus
nešioja „Incognito“. Beje, apie Astą ir jos breketus šį mėnesį rašo žurnalas
„Moteris“.
Taigi, Astos, tiksliau, jos mamos receptas, idealus pirmąją
dieną po breketų paveržimo :).
Dideliame puode įkaitinkite alyvuogių aliejų ir 3–4 min.
apkepinkite smulkiai supjaustytus svogūnėlius. Įmaišykite smulkintus brokolius,
pagardinkite druska ir pipirais. Išmaišykite, supilkite sultinį. Užvirusią
sriubą ant mažos ugnies virkite 10–15 min., kol brokoliai suminkštės. Penkias minutes
leiskite ataušti, tuomet trintuvu sutrinkite viską iki tyrės. Ją dar
pakaitinkite ant mažos ugnies ir, jei per tiršta, įpilkite dar truputį sultinio
ar vandens. Pagardinkite mėgstamais prieskoniais, pilkite į lėkštes ir į
kiekvieną įdėkite po šaukštąmaskarponės
sūrio.
Skanaus!
Na, o ką gaminate jūs? O gal iškart po paveržimo viską
kremtate, nes neskauda visai? Aš va po paskutinio paveržimo maniau savaitę
misiu košėmis, o jau antrą dieną visai puikiai kramčiau kotletą. Matyt, ne
veltu sakoma, kad vienas iš „Incognito“ privalumų – jie yra paslankesni ir
„tempia“ dantis palengva, ne taip „kietai“ kaip senesnės kartos išoriniai
breketai :).
Labai tikiuosi, kad vėliau Živilė pasidalins savo bakalauro darbo atradimais ir apklausos rezultatais :)
O aš galiu išduoti, kad apklausoje prie nepatogumų pažymėjau, kad "Incognito" breketai man jų nesukelia jokių. Lipnaus masto aš ir taip nemėgstu, riešutams alergiška, o be keptos duonos ir džiūvėsių tikrai galima išsiversti :D Be to, nešiodama breketus išmokau deramai rūpintis burnos higiena.
Kalbant apie maistą, pamenu, kaip grįžau iš pirmojo vizito pasipuošusi breketais. Buvo vasara, namie - šaltibarščiai, kurių "neįkandau". Teko viską sudėti į blenderį... Skonis nebuvo puikus, yra skenesnių trintų sriubų :D Galvoju ateityje pasidalinti keletu receptų, ką manote? Gal net kokį konkursą paskelbti, ką valgote po paveržimų?
Pradėjus tiesinti dantis turbūt ne vienam kyla daugybė
klausimų apie dantų priežiūrą. Be to, gatvėje imi pastebėti praeivių šypsenas,
nustebina netgi artimų žmonių sąkandis – imi matyti įvairius netobulumus, kurie
anksčiau nekrito į akis. Na ir, žinoma, savo šypseną imi matuoti milimetrais,
pastebi mažiausią atsiradusį tarpelį. Susergi „profesine“ liga kitaip tariant
:).
Todėl vizito pas burnos higienistę metu vis „pakamantinėju“
ją klausimais apie dantų priežiūrą:
Kokį dantų šepetėlį
rinktis?
Kokia dantų pasta pati
pačiausia? Ar kuo brangesnė, tuo geresnė?
Skalavimo skystis –
būtinas ar ne?
Kokią dantų valymo
techniką rinktis ir kiek laiko valytis dantis?
Pavyzdžiui, ar tikrai pakanka dantų pastos iš prekybos centro,
o gal gerąsias parduoda tik vaistinėse ar specializuotose parduotuvėse?
Man patiko, kad higienistė pasitaikė panašaus požiūrio kaip
ir aš. Taigi, dėmesio, jos pagrindinis patarimas: ne dantų pasta, šepetėlis, skalavimo skystis ar kiti „stebuklingi“ priedai
padeda kokybiškai prižiūrėti dantis. Tik mūsų pačių laikas, skiriamas dantų
priežiūrai, lemia, kokius juos turėsime.
Po tokio elementaraus patarimo beliko įsigyti smėlio
laikroduką vonioje, kad tikrai žinočiau, jog dantų valymui skiriu bent tris minutes
ryte ir vakare :). Tiek trunka valymas paprastu šepetėliu. Tada dar kiek
sugaištu valydama tarp breketų tarpdančių šepetėliu ir viską užbaigdama
„Waterpik“ procedūromis vietoj dantų siūlo. Kartais pasitelkiu ir vieno danties
šepetėlį, bet ne kasdien.
Na o kaip reikėtų valytis dantis puikiai iliustruoja šis filmukas.
Esmė yra 45 laipsnių kampas ir vibracija, sukamieji judesiai, o ne pašėlęs brūžinimas, jei kažkas
dar taip galvoja :).
Ir vis dėlto, kokį dantų šepetėlį ir dantų
pastą rinktis?
Prekybos centruose esančios populiariosios dantų pastos
visgi turi vieną trūkumą – dažnos iš jų sudėtyje rasime antibakterinio
chemikalo triklozano (triclosan). Plačiau apie žalą, apie kurią trimituoja JAV,
galite paskaityti čia. Iš esmės tokia dantų pasta veiksmingesnė, nes triklozanas
gerai „užmuša“ bakterijas, o žinant, kad daugelis žmonių dantis valosi
nepakankamai ilgai ir kokybiškai, perėję prie kitos dantų pastos, be šio
chemikalo, jų dantų būklė suprastėja. Tad jei nusprendėte rinktis ką nors kita,
pasistatykite vonioje laikroduką ir jūs :).
Aš iš klinikos grįžau su tūbele
vokiškos „Elmex“ dantų pastos, kurios sudėtyje nėra triklozano, užtat yraamino fluorido, kuris stiprina dantų emalį
bei dantų taip mėgstamo flouro – net 1400 ppm. Kaip supratau iš higienistės, čia
jau tikrai pakankamas kiekis :).
Dėl šepetėlio viskas gerokai paprasčiau – rinkitės tokį,
kuris mielas akiai (kad dantis tris minutes valyti būtų smagu) ir patiktų jo
veikimas. Man pavyzdžiui idealiai tiko „nano gold“, gavau dovanų. Nors netikiu
tais nano šedevrais, bet jo ploninti šereliai labai patogiai ir švelniai
valydavo. Dabar vėl ieškau tokio pat, nes naujasis „Colgate“ per dvi savaites išsišėrė
ir kabinasi už breketų nemaloniai :(
Ir dar turėkite galvoje, kad jie valote dantis trumpiau,
vertėtų rinktis vidutinio kietumo šepetėlį, o jeigu norite minkšto, teks valyti
mažų mažiausiai tris, o idealiu atveju – keturias minutes.
Skalavimo skystį taip pat galima rinktis pagal... skonį! :) Kad
būtų malonu, nedegintų. Žinoma, kuo imsime stipresnį (pavyzdžiui, „Listerine“,
kurio sudėtyje yra alkoholio ir kuris dėl to yra efektyvesnis), tuo geriau jis
kovos su apnašomis. O jei renkamės ekologišką – galbūt pakaktų tiesiog
prasiskalauti vandeniu? Na, nebent, skonis malonus ir jaučiate gaivą – tuomet
kodėl nepaišlaidavus, tiesa? :)
Tokia trumpa higienistės apklausos santrauka, tikiuosi, kam
nors buvo naudinga. O gal net bus norinčių papildyti savo žiniomis ir
patirtimi? :)
Kai man uždėjo breketus, maniau, kad nuo šiol vonioje valantis dantis teks praleisti mažiausiai pusvalandį, kol viską gražiai išvalysiu. Tačiau panašu, kad nesu didelė krapštukė - kas rytą / vakarą dantų priežiūrai man užtenka maždaug 10-15 min. Dar turiu dantų šepetėlį + mažą buteliuką skalavimo skysčio darbe ir rankinėje, kad galėčiau išsivalyti ar bent išsiskalauti kaskart pavalgiusi.
Tiesa, kadangi breketai vidiniai, jei nėra galimybės tuojau pat išsivalyti dantų, nesijaudinu, nes maisto likučiai lieka vidinėje pusėje - tad neatrodau siaubingai pašnekovams ir galiu šypsotis pietų metu :). Kadangi pietauti su žmonėmis tenka dažnai, man tai laaabai didelis pliusas :)
Trumpai apie patį valymosi ritualą.
Žinoma, vonioje padaugėjo dantų šepetėlių. Dabar turiu savo paprastą, taip pat vieno danties šepetėlį ir mažą tarpdančių šepetėlį. Kadangi niekad nebuvau susidūrusi, vieno danties šepetėlis išties gana linksmai atrodo :)
Maniškis lygiai toks - klinikoje leido pasirinkti, salotinis iškart krito į akį :) Gal todėl, kad tuo metu už lango buvo žalias pavasaris?
Jei vieno danties šepetėlis gyvena namie ir laukia rytinio / vakarinio ritualo, tai mažųjų tarpdančių šepetėlių turiu kelis. Vienas iš jų kelaiuja visur ir gelbsti situacijose, kai maistas įstringa tar danties ir vielutės. Brūkšt ir vėl tvarka :)
Mažas, bet labai naudingas :)
Na ir kaipgi be dantų siūlo. Naudoju Oral B paprastą vaškuotą, arba, kad būtų greičiau - Superfloss sutvirtintu galu. Tarpdančių valymas užima daugiausiai laiko, nes siūlą reikia perkišti per kiekvieną vielutę. Kol įpranti sunkoka, bet po to įgundi ir viskas einasi sparčiai :).
Labas, pasauli. Maždaug taip pradedami blogai–tinklaraščiai,
manau :)
Taigi labas visiems užsukusiems ir dar užsuksiantiems –
šiame bloge galėsite pasiskaityti apie maždaug dvejus mano gyvenimo metus,
kuriuos praleisiu ne šiaip sau, o ... breketuota! :)
Nežinau, džiaugtis čia ar nerimauti, bet dar šį mėnesį,
manau, pasipuošiu geležinkeliu. Ir ne bet kokiu, o tvirtinamu vidinėj dantų
pusėj. Incognito vadinasi tie mano būsimi vidiniai breketai. Kadangi prieš
pasiryždama nežinia kiek laiko praleidau gūglindama ir man vis dar neaišku iki
galo, ar gerai čia pasirinkau ir kaip čia dabar viskas bus... Bet raminu save,
kad bus gražu, nematoma, patogu... Dėl paskutinio punkto nerimauju labiausiai –
ar netrukdys ta viela vidinėj dantų pusėj? Kaip seksis ištarti RRRRRRR ir
SSSSSSS? Ar nenusipjaus liežuvis? :0
Šiam vyrukui, panašu, viskas ok :) Gal ir man taip bus, m?
Mano ortodontė šypsosi ir sako, kad viskas bus OK. Tad save
bedrąsindama nusprendžiau, kad ne man vienai bus įdomu – manau, kad daugybė
žmonių, kuriems jau 25+ ir
kurie nenori grįžt į paauglystę ir visiems demonstruoti geležinkelio ant
dantų, svarsto šią galimybę. Ir gal mano patirtis bus naudinga apsisprendžiant
už ar prieš.Kolkas žadu papasakoti,
kaip sekasi bent jau po kiekvieno vizito, kurie nusimato tik kartą per du
mėnesius – čia,sako, dar vienas vidinių breketų privalumas– rečiau reikia vaikščioti. O jei bus
naujienų dažniau, irgi raportuosiu :) Po to, kai pati išsiaiškinsiu kas ir
kaip, gal galėsiu atsakyti ir į jūsų klausimus – Lietuvoj tikrai trūksta info
apie vidinius (liežuvinius, ligvalinius, nematomus, Incognito – vadinkit kaip
norit) breketus. O ir mano ortodontė, panašu, šneki, ne iš tų, kur neketina
daug aiškinti kas ir kaip. Tad eigoje gal pavyks išpešti visokių įdomybių
:)
Žodžiu, esu pasiryžusi eksperimentui „Mano kelias
holivudinės šypsenos link“. Netrukus įkelsiu ir nuotrauką savo dantų, kurie
netrukus pasislinks ir taps tiesūs gražūs, kokių visada norėjau :))
Ji irgi turėjo problemų :)
Aišku, kita priežastis šitų memuarų – palaikymas, kuris mane
parems ilgame kelyje :) Tad priimsiu gražius žodžius ir užuojautą – ypač kitą
savaitę, kai einu rauti dantų – protinių. Pradėsiu nuo kairio viršutinio – ir
taip visus keturis. Brrr. Visi ramina, bet vis tiek LABAI baisu...
Kad nebaigti taip slogiai, pašokime :D Nesvarbu, kad aš dar
be breketų, bet jau matau, kaip susirinkusieji dainuoja va tokią dainelę ir man
:D