Apie emocijas

Ką tik praėjo Kalėdos, ant nosies - Naujieji metai. Gruodžio pabaiga - toks atokvėpio metas, kupinas šypsenų ir teigiamų emocijų. Kad ir kaip aplinkui dejuojama apie dovanėlių pirkimo banalumą ir nuobodžias kalbas prie stalo, nedaug reikia, kad pajustum stebuklą. Pavyzdžiui, kai atvyksti pas tėvus, pas močiutę, senelį, ir matai, kaip jie laukė, kaip ruošėsi šitam susitikimui. Ir tada nebepikta, kai jie tūkstantąjį kartą siūlo paragauti silkės su kisieliumi ar kompoto su šaltiena.
Dar labai lengva pajusti Kalėdų stebuklą kai jau turi savo vaikų. Pirmą kartą supažindinau sūnų su Kalėdų eglute, parašiau laišką Kalėdų seneliui. Kartu pakavome dovanėles, rašėme atvirukus. Gal jie ir neįskaitomi, nes mane vis tampė už alkūnės, bet užtat - labai nuoširdūs ;) Žodžiu, šiemet kaip niekad pajutau tą Kalėdų stebuklą. O toliau bus tik įdomiau, neabejoju.

Pagalvojau: kuo čia pradžiuginus savo tinklaraščio skaitytojus?

Pirmiausia, siunčiu jums dainą:

Ir, kad nenukryptume nuo temos - šį gerų emocijų užtaisą. Čia mano bendraminčiai - bendradančiai laimingiausią savo gyvenimo dieną ;)

Pagalvojau, kad nuėmus mano "Incognito" breketus tokio efekto visgi nebus - kadangi dantų negožia geležis, jau dabar džiaugiuosi gražia šypsena. Bet tas lengvumo jausmas, manau, aplankys ir bus laaabai džiaugsmingas. Bet dar reikia sulaukti vasaros, o dabar - žiema.

Tad gražių artėjančių!