Apie emocijas

Ką tik praėjo Kalėdos, ant nosies - Naujieji metai. Gruodžio pabaiga - toks atokvėpio metas, kupinas šypsenų ir teigiamų emocijų. Kad ir kaip aplinkui dejuojama apie dovanėlių pirkimo banalumą ir nuobodžias kalbas prie stalo, nedaug reikia, kad pajustum stebuklą. Pavyzdžiui, kai atvyksti pas tėvus, pas močiutę, senelį, ir matai, kaip jie laukė, kaip ruošėsi šitam susitikimui. Ir tada nebepikta, kai jie tūkstantąjį kartą siūlo paragauti silkės su kisieliumi ar kompoto su šaltiena.
Dar labai lengva pajusti Kalėdų stebuklą kai jau turi savo vaikų. Pirmą kartą supažindinau sūnų su Kalėdų eglute, parašiau laišką Kalėdų seneliui. Kartu pakavome dovanėles, rašėme atvirukus. Gal jie ir neįskaitomi, nes mane vis tampė už alkūnės, bet užtat - labai nuoširdūs ;) Žodžiu, šiemet kaip niekad pajutau tą Kalėdų stebuklą. O toliau bus tik įdomiau, neabejoju.

Pagalvojau: kuo čia pradžiuginus savo tinklaraščio skaitytojus?

Pirmiausia, siunčiu jums dainą:

Ir, kad nenukryptume nuo temos - šį gerų emocijų užtaisą. Čia mano bendraminčiai - bendradančiai laimingiausią savo gyvenimo dieną ;)

Pagalvojau, kad nuėmus mano "Incognito" breketus tokio efekto visgi nebus - kadangi dantų negožia geležis, jau dabar džiaugiuosi gražia šypsena. Bet tas lengvumo jausmas, manau, aplankys ir bus laaabai džiaugsmingas. Bet dar reikia sulaukti vasaros, o dabar - žiema.

Tad gražių artėjančių!

Kas sofoje gyvena ir kitos mįslės

Noriu pasigirti – burnoje greta Incognito breketų apsigyveno dar vienas gyventojas. Tiksliau dvi žavingos damos, dažniausiai sutinkamos sofose, tušinukuose, bet tik ne burnoje. Spėkite, kas tai? :)

...

...

...

...

...

...

...

...

???
???
???

 

Spyruoklės!

 

Jos mano burnoje reikalingos, kadangi reikia truputį timptelėti apatinį žandikaulį, kad taisyklingai sukąsčiau.

Gydymo pradžioje aptarėme su gydytoja, kaip galima koreguoti sąkandį. 

Yra trys būdai:

1. Išrauti ketvirtus dantis viršuje;
2. Ortognatinė operacija;
3. Šios spyruoklės.

Dantų pasirodė gaila, ir taip netekau keturių protinių, o operacija skamba labai nekaip. Taigi, atėjo tas metas, kai turiu pasidžiaugti savo pasirinkimu.

Jei atvirai, kai tas spyruokles užkabino, maniau, kad pasibaigė mano nematomų breketų malonumai – per metus su viršum jokios bėdos neturėjau, o dabar štai prašom...

Bet, nepatikėsit – nepraėjus nė savaitėlei taip įpratau, kad iš tiesų nebejaučiu jų burnoje. Ir aplinkiniai nelabai pastebi, nes taip plačiai išsišiepti, kad jos atsidengtų, nepajėgiu :). 

Žinoma, tai nėra lengviausias kelias nei man, nei ortodontei, bet užtat kaip džiaugiasi mano ketvirtieji dantys! O rezultatą pasiekti turėtume kažkur po pusmečio ar 9 mėnesių. 

Spyruoklių vaidmenį ortodontiniame gydyme dar dažnai atlieka elastikai. Tai tokios elastinės gumytės, kurias pats pacientas užsideda, valgydamas nusiima. Tai šių spyruoklių pranašumas yra tas, kad jos... nenusiima. Taigi rezultato pasieksime greičiau, nes, būkim atviri – kai kokio nors velnio gali nenešioti, tai ir nenešiosi. O kai aš užkandžiauju daugybę kartų per dieną (turiu pasiteisinimą – maitinu vieną alkaną mažylį, taigi galima valgyti „už du“, tiesa? :)), tai tų elastikų nebūtų nė kada dėtis. O va spyruoklės neišvengsi, telieka prisitaikyti.

O šiaip dantys jau išsitiesino, palyginkime:

Prieš ir po :)

 

Valio! :) Gražios vasaros, skanių ledų ;)