Apie ką mes čia: kaip aš pagaliau pasiryžau tiesinti dantis

Labas, pasauli. Maždaug taip pradedami blogai–tinklaraščiai, manau :)

Taigi labas visiems užsukusiems ir dar užsuksiantiems – šiame bloge galėsite pasiskaityti apie maždaug dvejus mano gyvenimo metus, kuriuos praleisiu ne šiaip sau, o ... breketuota! :) 

Nežinau, džiaugtis čia ar nerimauti, bet dar šį mėnesį, manau, pasipuošiu geležinkeliu. Ir ne bet kokiu, o tvirtinamu vidinėj dantų pusėj. Incognito vadinasi tie mano būsimi vidiniai breketai. Kadangi prieš pasiryždama nežinia kiek laiko praleidau gūglindama ir man vis dar neaišku iki galo, ar gerai čia pasirinkau ir kaip čia dabar viskas bus... Bet raminu save, kad bus gražu, nematoma, patogu... Dėl paskutinio punkto nerimauju labiausiai – ar netrukdys ta viela vidinėj dantų pusėj? Kaip seksis ištarti RRRRRRR ir SSSSSSS? Ar nenusipjaus liežuvis? :0

Šiam vyrukui, panašu, viskas ok :) Gal ir man taip bus, m?

Mano ortodontė šypsosi ir sako, kad viskas bus OK. Tad save bedrąsindama nusprendžiau, kad ne man vienai bus įdomu – manau, kad daugybė žmonių, kuriems jau 25+ ir kurie nenori grįžt į paauglystę ir visiems demonstruoti geležinkelio ant dantų, svarsto šią galimybę. Ir gal mano patirtis bus naudinga apsisprendžiant už ar prieš.  Kolkas žadu papasakoti, kaip sekasi bent jau po kiekvieno vizito, kurie nusimato tik kartą per du mėnesius – čia,sako, dar vienas vidinių breketų privalumas  – rečiau reikia vaikščioti. O jei bus naujienų dažniau, irgi raportuosiu :) Po to, kai pati išsiaiškinsiu kas ir kaip, gal galėsiu atsakyti ir į jūsų klausimus – Lietuvoj tikrai trūksta info apie vidinius (liežuvinius, ligvalinius, nematomus, Incognito – vadinkit kaip norit) breketus. O ir mano ortodontė, panašu, šneki, ne iš tų, kur neketina daug aiškinti kas ir kaip. Tad eigoje gal pavyks išpešti visokių įdomybių :)  

Žodžiu, esu pasiryžusi eksperimentui „Mano kelias holivudinės šypsenos link“. Netrukus įkelsiu ir nuotrauką savo dantų, kurie netrukus pasislinks ir taps tiesūs gražūs, kokių visada norėjau :))

Ji irgi turėjo problemų :)

Aišku, kita priežastis šitų memuarų – palaikymas, kuris mane parems ilgame kelyje :) Tad priimsiu gražius žodžius ir užuojautą – ypač kitą savaitę, kai einu rauti dantų – protinių. Pradėsiu nuo kairio viršutinio – ir taip visus keturis. Brrr. Visi ramina, bet vis tiek LABAI baisu...

Kad nebaigti taip slogiai, pašokime :D Nesvarbu, kad aš dar be breketų, bet jau matau, kaip susirinkusieji dainuoja va tokią dainelę ir man :D