Breketai: pirmoji savaitė

Na va, jau daugiau nei savaitė, kaip aš breketuota, o atrodo, kad visą laiką taip ir buvo :). Rimtai, pripratau prie savo breketų kaip prie mėgstamiausios grandinėlės! 

Pirmomis dienomis buvo sunku – liežuvis kliuvo, šveplavau. Tačiau nesustabdžiau darbų, bendravau su kolegomis, žodžiu, dariau taip, kaip ir patarė ortodontė – kuo daugiau ir garsiau kalbėjau. Ir po kelių dienų nutiko tai, ko nesitikėjau – net nepastebėjau, kad šveplavimas dingo. Tiesiog nunyko kaip nebuvęs. Paslaptinga ;)

Dar vienas įdomumas – nors tepraėjo savaitė, man atrodo, kad priekiniai viršutiniai dantys jau pajudėjo ir stojasi į vietas! Sakyčiau, išsigalvoju, bet tą patį patvirtino ir draugas. Kol kas nepuoselėju vilčių, kad viskas šmaukšt ir susitvarkys per mėnesį, bet šis mažas rezultatas mane džiugina.

Tiems, kam smalsu – štai ortodontės kėdėje iškart prieš ir po darytos nuotraukos. Iš priekio gal ir nepastebite problemos – šypsena iš priekio man visai patinka.

Tačiau visada nejaukia jaučiausi stebima iš profilio. Kai vonioje turėjome šoninį veidrodį, liūdėdavau valydamasi dantis – tie dantys kaip kokie pasipūtėliai žiūrėjo į viršų :(

Bet vien ši problema nebūtų pastūmėjusi breketams – yra ir bėdų, kurių plika akimi nepamatysi. Dėl tokios dantų padėties praktiškai niekada nesu kandusi obuolio ar kito kietesnio maisto priekiniais dantimis – nepatogu. Be to, kaip sakė ortodontė, susiformavęs galinis sąkandis, dantis sukandu netaisyklingai, dėl to ateityje gresia visokie baubai – parodontozė ir kitos ligos. Pavyzdžiui, tokius į priekį išsikišusius dantis turi mano močiutė. Kai jai iškrito dantys ir prireikė protezų, ji turėjo daug bėdos, kol surado odontologą, pagaminusį jai tinkančius. Tikiuosi šių bėdų išvengti ;)

Gero artėjančio savaitgalio!

Breketuota! Pagaliau! + Video iš klijavimo ;)

Taigi taigi – aš ką tik iš klinikos, kur buvome susitikusios su ortodonte!

Pokštas pokštu, o vidinių breketų tikrai nematyti visai :P

Jūs gi nemanėte, kad rašinėsiu čia tik apie protinius dantis, tiesa? :)
Nes pagaliau priėjome prie tikrosios temos – breketų (kabių, jei jau visai lietuviškai). Niekada nebuvau susimąsčiusi, kaip juos klijuoja ir kaip žmonės gyvena kitas kelias dienas, kai burnoje jausmas visiškai pasikeičia.

O dar jei breketai vidiniai, tai visai sumaištis – liežuvis nežino, kur dėtis, kliūva ir protestuoja. Protestas pasireiškia šveplavimu. Bet, tiesą sakant, per kelias valandas, kol grįžau namo ir pakalbėjau su namiškiais, padariau nemenką pažangą. Tik vos pakilus kėdės klinikoje situacija man atrodė tragiška – ypač raidžių R ir S srityje. Atrodo, kad liežuviui visai nėra vietos apsisukti :)
Net keista, kad tas jausmas taip greitai praėjo :)

Va, kaip gražiai atrodo - auksas :) Netrukus turėsiu ir nuotraukų iš savo burnos ;)

Įspūdžiai iš klijavimo
Viskas vyko taip: Apie 20 min – burnos higiena. Kadangi prieš mėnesį jau buvau pas higienistę, dabar tik išplovė, nuvalė ir nupoliravo dantis, kad breketai gerai kibtų.

Tada – fotosesija. Paprašiau gydytojos, kad nuotraukas atsiųstų, tad kai tik gausiu, pasidalinsiu čia. Pačiai įdomu, nes nufotografavo vaizdą prieš ir iš karto po uždėjimo. Dabar galėsiu sekti, kaip viskas keisis :)

Po fotosesijos jau ėmėme klijuoti. Ortodontė pasiūlė įsitaisyti patogiai, nes užtrukom apie dvi valandas – paruošimas, kantrus laukimas, kol prilips, vielutės užkabinimas ir panašūs dalykėliai.

Gera žinia ta, kad vidiniai breketai, priešingai nei išoriniai, klijuojasi ne po vieną. Jie individualiai pritaikyti mano žandikauliui, tad tereikėjo ant dantų uždėti kapą su joje esančiais breketais ir jie gražiai sugulė ant dantukų. Viens du ir viskas :) 

Va, kokia laiminga mergina, mano likimo draugė ;) Žiovaut reikia plačiai, jei nori pasigirti nauju papuošalu ;)

Neskauda
Ieškant nemaloniųjų šios dienos susitikimo pusių, galiu paminėti tik vieną – tarpdančių valymo procedūrą. Reikėjo patikrinti, ar į juos neprilindo klijų. Man tarpdančių valymas – mirk juokais – yra viena nemaloniausių procedūrų. Nei skauda, nei ką, bet nemalonu ir tiek.

Bet – išduosiu – gal ir jums kada prireiks – man visada užsimiršti tokiu atveju padeda garsiai (mintyse) dainuojamos juokingos dainelės :) Jei kam labai baisu pas dantistus ir nepatinka, pavyzdžiui, grąžto garsas – išmėginkite. Kol pabaigi posmą, procedūra, žiūrėk, ir pasibaigia :) 

Stebuklai 
Na ir beveik viskas – vielutės, prašmatniai vadinamos ortodontiniu lanku, užkabinimas truko kelias minutes, tada manęs paprašė sukąsti dantis.

Deja, pasisekė ne kažin kaip – atsirėmiau į breketus keliose vietose. Gydytoja nuramino, kad taip turėsiu pagyventi kelias savaites, kol pasijus pirmieji pokyčiai – dantukai pasislinks ir jau galėsiu patogiai sukąsti. Jau po dviejų savaičių! Man skamba neįtikėtinai :)

Nauji žaisliukai. Ką valgyti?
Gavau dovan7 - naują vieno danties šepetėlį ir tarpdančių šepetėlių rinkinį – įdomu, kiek šįvakar užtruks dantų valymas? :) Po truputį jaučiu tempimo jausmą, vakarienei suvalgiau mikseryje sutrintų šaltibarščių ir bulvių košės. Gal nešiojančios breketus arba turinčios mažų vaikų gali pasidalinti skaniais minkštais trintais patiekalais? :)

Ir pabaigai - dalinuosi išsamiu ir gražiu video, kuri dar viena mano likimo bičiulė parengė iš savo vizito :)

Protiniai dantys ir civilizacija, arba kaip man rovė apatinį protinį dantį

Šiuolaikinis žmogus, tai yra, mes, turime po 32 dantis, tačiau kramtome tik su 28. Kaip čia taip atsitiko ir kam mums tie papildomi keturi dantys? 

Seniai seniai, kai maitinomės šaknelėmis, žalia mėsa ir grūdais, mums reikėjo daug tvirtų dantų kramtymui. Mūsų ir žandikauliai platesni buvo, juose visi trisdešimt du dantys puikiai išsitekdavo. 

Dabar gi valgome paruoštą, apdorotą, minkštesnį ir skanesnį maistą :) Nuotrauka iš čia.

Panašu, kad ir dantų mums tiek nebereikia, žandikaulis susiaurėjo ir grėsmė iškilo patiems paskutiniams – protiniams dantims. Jie, išdygdami vėliausiai, žandikaulyje ne visada suranda vietos ir pridaro visokiausios žalos, o kramtyti, pasirodo, nekramto! Taip taip, aš vėl apie protinius dantis, mat patyriau trečiojo protinio danties – šįkart apatinio – rovimo procedūrą. Ne itin malonią, bet ištveriamą.

Kaip minėjau, mano apatiniai protiniai dantys yra vos vos išlindę, taigi jų taip paprastai kaip viršutinių su replėmis nesuimsi... Todėl procedūra užtruko apie valandą – gydytojo registracijos lentelėje mačiau, kad buvo parašyta „Danties rovimas (sudėtingas)“. Jie tai netgi vadina operacija. Brrr.

Pradžioje mane visaip nugąsdino, kad truks ilgai, bus nemalonu, po to sutins, pamėls ir skaudės. Ir tik po kelių dienų, kai nei sutino, nei skaudėjo, nei pamėlo, gydytojas išsidavė, kad iš tiesų taip nutinka labai retai. O prigąsdino mane apsidraudimui – kad nepulčiau į paniką, jei būtų iš tiesų sutinę :) Na, ir matyt dėl to, kad pasisaugočiau, būčiau atidesnė tas kelias dienas po procedūros. Beje, kaip elgtis po danties rovimo, rašiau čia.

Taigi pati procedūra – anestetikas, tada gurkšnelis Valerijono lašiukų, kad nebūtų taip baisu. Gal ne visiems reikia, bet aš, bailiukė, pradedu drebėti kėdėje, kai gerai įsibaiminu, o tirtėjimas kruopštaus darbo gydytojui nepalengvina, manau :) Taigi su šiais lašiukais valandą išbuvau nevirptelėjusi ir gana rami, nors buvo visokių nerimą keliančių dalykų – ir gręžimo, ir skaldymo, ir kruopštaus dantų gabalėlių rinkimo. Skamba baisiai, bet kėdėje net atsirado smalsumas – kada čia viskas baigsis ir kokio dar keisto įrankio gydytojas paprašys asistentės. Kaip visada buvau užsimerkusi, bet atrodė, kad buvo išbandytos ne vienerios replės ir galybė kitų instrumentų. Prireikė net skalpelio!

Nuotrauka iš čia

 O žinot, kas įdomiausia? Tai, kad apatinis dantis man kraujavo mažiau, nei viršutiniai ir net praėjus anestetiko poveikiui neprireikė vaistų nuo skausmo. Lengvai pamaudė ir tiek. Tiesa, kitą dieną truputį patino, bet ne tiek, kad negalėčiau rodytis žmonėms ir eiti į darbą :) Juokingiausia, kad kelias dienas negalėjau normaliai išsižioti – žandikaulį tarsi surakino. Kai paklausiau gydytojo, paaiškėjo, kad normalu. Jei gerai supratau, taip nutinka, jei anestetiko patenka į raumenį. Dar pajuokavome, jog svarbiausia, kad šaukštas į burną telpa, tai badu nemirsiu :)

Sugijo viskas gražiai ir, priešingai nei buvau prigąsdinusi, nereikėjo nei antibiotikų gerti, nei dvi dienas vaikštinėti mėlynais paakiais. Liko paskutinis dantis paklydėlis – tikiuosi, ir tąkart bus paruoštas Valerijonų gurkšnelis, nes net ir žinodama, ko tikėtis, nesijaučiu rami :)  

 

Protiniai dantys – vargelių sukėlėjai

Truputį susivėlinau ir užmiršau nuosekliai papasakoti apie antrojo viršutinio protinio danties rovimą. O nepasakojau todėl, kad viskas tiesiog buvo lygiai taip pat, kaip ir pirmojo atveju – suleido anestetiko, paklibino, ištraukė, susiuvo ir išlydėjo namo :)

Šįkart, beje, viskas truko dar trumpiau, nei praėjusį kartą – nereikėjo daug klibinti, labai lengvai išjudėjo. Tik siūlių padarė daugiau nei praėjusį kartą, nes pasiskundžiau, kad kraujavo ilgokai. Iš tiesų – šis dantis net ir gijo greičiau – ryte burnoje nesijautė geležies skonio, ant lūpų nebuvo sukrešėjusio kraujo.

Beje, kaip ir žadėjau, parnešiau draugui suvenyrą – gražiai supakuotą nelaimėlį. Mano prašymą atiduoti dantį gydytojas priėmė labai ramiai, netgi siūlė po kelių dienų ateiti – kai jau išbalins ir tas dantukas bus gražus. Bet sakiau nesivarginti, tad gavau iš karto. Maniau į jį nė nežiūrėti – man išties bjauru, bet pamačius jį maišelyje paaiškėjo, kad nieko ten tokio fuuuu ir nėra – mielas dantukas, tik kiek pakirmijęs, deja :D

Va kaip jaukiai supakuotas

Maišelis sandarus, bet teko atidaryti, kad galėčiau padaryti balinimo peroksidu eksperimentą – po kelių dienų mirkymo tapo visai dailutis tas dantis, bet sukirmijimas nedingo... :) Matyt, gerai, kad ir išroviau – būtų jam vis tiek atėjusi paskutinioji – anksčiau ar vėliau.

Sukirmijo...

Liūdėdama dėl dantuko ir dėl to, kad dar du kartus teks ištverti šią ne itin malonią procedūrą – liko dar du apatiniai protiniai – ėmiau save guosti ieškodama informacijos apie šiuos protingus nelaimėlius, sukeliančius tiek bėdų. Štai ką radau.

Dažniausiai protiniai dantys sukelia va tokias bėdas:

• Auga kreivi, kartais net pažeidžia žandikaulį;
• Auga labai ilgai ir dažnai dar tada, kai lindi po dantenomis,  pasigauna ėduonį;
• Dantenos aplink protinius dantis ištinsta, prasideda skausmai ir kartais netgi prireikia chirurgo pagalbos (uf, gerai, kad man tinimai praeidavo paskalavus ramunėlėmis);
• Kadangi protiniai dantys auga žandikaulio gilumoje, juos ne visuomet pavyksta tinkamai išvalyti, taigi kaupiasi kariesas;
• Kartais ėduonis persiduoda ir kitiems dantims, nes tarpdančius esančius šalia protinių dantų išvalyti labai sunku;
• Sugedę protiniai dantys dažnai sukelia nervų uždegimą;
• Jei protiniai dantys auga sveiki, tačiau augimo procesas lėtas, burnos apnašos pradeda rinktis „dantenų kišenėse“, o tai sukelia blogą kvapą;
• Kadangi protiniams dantims žandikaulyje trūksta vietos, jie smarkiai prisispaudžia prie gretimų dantų ir kenkia jų emaliui.

Man turbūt visos įmanomos aprašytos bėdos ir yra nutikusios: apatiniai protiniai taip ir neišaugo per penkis metus, tokie pusiau išlindę ir stūkso, į dantenų kišenes prie jų prilenda maisto, sunku išvalyti, kartais ten supūliuoja ir įsimeta kažkokia infekcija... Viršutiniai, nors išaugo normaliai, bet dar labiau sugrūdo jau ir taip ankštai gyvenančius dantis. 

Dar savo klinikoje sužinojau, kad yra įvairių metodikų dėl ortodontijos ir protinių dantų – galima rauti, galima juos ir palikti, bet paliekant lieka nemaža rizika, kad išaugę protiniai ims ir sudarkys visą kruopščiai sutvarkytą šypseną. Tad maniškiams protiniams, nuspręsta, bus geriau gyventi steriliuose maišeliuose negu burnoje.

Visiems labai įdomus protinis dantukas ir jos paskutinė kelionė :)

Ypač dėl to, kad ir taip niekas ten pas mane netelpa :) Vienas vargas žodžiu. Tikiuosi, dar nepridirbo jie bėdų kitiems dantims ir pavyks ramiai su jais atsisveikinti :) Liko du apatiniai!

Koks odontologijos kabineto kvapas?

Šiandien atradau naują google paieškos paslaugą - google nosį :)

Tad dabar kiekvienas gali sužinoti ir morališkai nusiteikti prieš einant į gydytojo kabinetą įkvėpdamas ligoninės kvapo :)

Google nosis - ligoninės kvapas

 Arba, kad nuraminti įtemptus nervus, šniukštelti levandų kvapo tiesiai iš mobiliojo telefono, kad sumažėtų stresas! Ar ne puikumėlis?

Levandos ramina :)

Nosį užtikau netikėtai naršydama, galite ir jūs išmėginti čia: https://www.google.lt/intl/lt/landing/nose/.

Gal radot dar kokių įdomesnių kvapų? Ką manot apie tokius mėginimus / technologijų šuolius? :)

Atia atia, protinis dantuk!

Dabar, kai rašau šį įrašą, truputį maudžia kairį viršutinį žandikaulio šoną :) Bet čia labiau todėl, kad galvoju apie tą šį rytą atsivėrusią ertmę negu dėl to, jog iš tiesų skaudėtų.

Taigi ačiū palaikiusiems, jaučiuosi gerai – geriau, nei tikėjausi, bet reikia pripažinti, blogiau nei su dančiu, kol jis dar buvo savo vietoje :D  Beje, jo maišelyje neparsinešiau, dėl to draugas liūdėjo – norėjo mat apžiūrėti, kaip atrodo. Niekis, dar trys liko – paprašysiu vieną supakuoti į maišelį :D

Norėtųsi papasakoti apie pačią procedūrą, nes iš tiesų, internete panaršius galima visokių baisybių rast... Tai aš per daug nesidomėjau – pasiklioviau mamos, tėčio ir kelių draugių patirtimi – kaip matote, išsirauti protinius dantis išties populiaru ;)

Pats procesas trumpas – užtrukau apie 10 min., iš jų pusė – pasiruošimas. Patogiai pasodino–paguldė, ištepė lūpas vazelinu, kad nesutrūktų nuo plataus išsižiojimo, suleido anestetiko, palaukėme. Tada tvirtai suėmė ir palengva išjudino lauk. Apie instrumentus, deja nepapasakosiu – niekad nežiūriu, kas ten ir kaip. Bet neabejoju, kad prireikė kaži kokių replyčių. Ir dar – siūlo su adata. Nieko iš to siuvimo baisaus, be to, dabar bent jau esu tikra, kad į mano naująją ertmę nepribyrės maisto. Siūlus sakė išims po savaitės. :)

Tad pirmosios dienos nemalonumų suskaičiuoju du: geležies skonis burnoje ir tai, kad negalima jokių karštų gėrimų ar maisto. Kadangi esu labai atsargi, pietums privalgiau lengvai šiltos sriubos, palenkus galvą į vieną šoną. Gerai, kad nebuvo ko daug kramtyti, nes nelabai patogu. Bet vakarienei jau smagiai žiaumojau bulvių kukulaičius, tiesa, tik su viena puse. Prie šventos ertmės neleisiu niekam liestis bent tris dienas :)

O kad labai skaudėtų, tai tikrai ne – neprireikė nė vienos nuskausminamųjų tabletės.

Pabaigai dar keli pagrindiniai patarimai, kaip elgtis po danties rovimo – kai reikėjo, pati labai ieškojau, nes iš to streso nelabai pavyko klausyti, ką gydytojas sakė. 

Taigi, po danties rovimo reikėtų:

• Jau minėjau, bet darsyk – pirmas kelias valandas valgyti tik šiltą maistą, jokių karštų gėrimų ir karšto maisto – čia tam, kad žaizdelė nuo karščio nepradėtų kraujuoti;
• Nerūkyti ir nevartoti alkoholinių gėrimų;
• Jei skauda, išgerti ibuprofeno (man sakė turėti tablečių po 200 mg ir, jei reikės, išgerti 1-2);
• Pirmą dieną neskalauti, netikrinti rovimo vietos liežuviu, pirštais, nekrapštyti. Dėl skalavimo – čia man buvo naujiena. Bet iš tiesų procedūros dieną skalauti negalima, galima tiktai kitą dieną. Tinka distiliuotas vanduo arba dezinfekuojantis burnos skalavimo skystis. Skalauti maždaug du kartus per dieną, po valgio;
• Procedūros dieną vengti sunkaus fizinio ar protinio darbo. Aš iškart po rovimo ėjau į darbą: šį tą padirbėjau, bet tikrai ne taip produktyviai kaip įprastai – vis galvoji apie tą dantį, ar čia viskas gerai ir pan. :)  Bet manau šiuo patarimu norima pasakyti, kad nereikėtų labai įsitempti, kad nepadidėtų kraujospūdis ir žaizdelė neimtų kraujuoti;
• Nesikaitinti pirtyje, soliariume, pliaže, vonioje ir pan.

Gal ir jūs turite kokios nors įdomios dantų rovimo patirties? Pasidalinkit komentaruose :)