Protiniai dantys ir civilizacija, arba kaip man rovė apatinį protinį dantį

Šiuolaikinis žmogus, tai yra, mes, turime po 32 dantis, tačiau kramtome tik su 28. Kaip čia taip atsitiko ir kam mums tie papildomi keturi dantys? 

Seniai seniai, kai maitinomės šaknelėmis, žalia mėsa ir grūdais, mums reikėjo daug tvirtų dantų kramtymui. Mūsų ir žandikauliai platesni buvo, juose visi trisdešimt du dantys puikiai išsitekdavo. 

Dabar gi valgome paruoštą, apdorotą, minkštesnį ir skanesnį maistą :) Nuotrauka iš čia.

Panašu, kad ir dantų mums tiek nebereikia, žandikaulis susiaurėjo ir grėsmė iškilo patiems paskutiniams – protiniams dantims. Jie, išdygdami vėliausiai, žandikaulyje ne visada suranda vietos ir pridaro visokiausios žalos, o kramtyti, pasirodo, nekramto! Taip taip, aš vėl apie protinius dantis, mat patyriau trečiojo protinio danties – šįkart apatinio – rovimo procedūrą. Ne itin malonią, bet ištveriamą.

Kaip minėjau, mano apatiniai protiniai dantys yra vos vos išlindę, taigi jų taip paprastai kaip viršutinių su replėmis nesuimsi... Todėl procedūra užtruko apie valandą – gydytojo registracijos lentelėje mačiau, kad buvo parašyta „Danties rovimas (sudėtingas)“. Jie tai netgi vadina operacija. Brrr.

Pradžioje mane visaip nugąsdino, kad truks ilgai, bus nemalonu, po to sutins, pamėls ir skaudės. Ir tik po kelių dienų, kai nei sutino, nei skaudėjo, nei pamėlo, gydytojas išsidavė, kad iš tiesų taip nutinka labai retai. O prigąsdino mane apsidraudimui – kad nepulčiau į paniką, jei būtų iš tiesų sutinę :) Na, ir matyt dėl to, kad pasisaugočiau, būčiau atidesnė tas kelias dienas po procedūros. Beje, kaip elgtis po danties rovimo, rašiau čia.

Taigi pati procedūra – anestetikas, tada gurkšnelis Valerijono lašiukų, kad nebūtų taip baisu. Gal ne visiems reikia, bet aš, bailiukė, pradedu drebėti kėdėje, kai gerai įsibaiminu, o tirtėjimas kruopštaus darbo gydytojui nepalengvina, manau :) Taigi su šiais lašiukais valandą išbuvau nevirptelėjusi ir gana rami, nors buvo visokių nerimą keliančių dalykų – ir gręžimo, ir skaldymo, ir kruopštaus dantų gabalėlių rinkimo. Skamba baisiai, bet kėdėje net atsirado smalsumas – kada čia viskas baigsis ir kokio dar keisto įrankio gydytojas paprašys asistentės. Kaip visada buvau užsimerkusi, bet atrodė, kad buvo išbandytos ne vienerios replės ir galybė kitų instrumentų. Prireikė net skalpelio!

Nuotrauka iš čia

 O žinot, kas įdomiausia? Tai, kad apatinis dantis man kraujavo mažiau, nei viršutiniai ir net praėjus anestetiko poveikiui neprireikė vaistų nuo skausmo. Lengvai pamaudė ir tiek. Tiesa, kitą dieną truputį patino, bet ne tiek, kad negalėčiau rodytis žmonėms ir eiti į darbą :) Juokingiausia, kad kelias dienas negalėjau normaliai išsižioti – žandikaulį tarsi surakino. Kai paklausiau gydytojo, paaiškėjo, kad normalu. Jei gerai supratau, taip nutinka, jei anestetiko patenka į raumenį. Dar pajuokavome, jog svarbiausia, kad šaukštas į burną telpa, tai badu nemirsiu :)

Sugijo viskas gražiai ir, priešingai nei buvau prigąsdinusi, nereikėjo nei antibiotikų gerti, nei dvi dienas vaikštinėti mėlynais paakiais. Liko paskutinis dantis paklydėlis – tikiuosi, ir tąkart bus paruoštas Valerijonų gurkšnelis, nes net ir žinodama, ko tikėtis, nesijaučiu rami :)  

 

Protiniai dantys – vargelių sukėlėjai

Truputį susivėlinau ir užmiršau nuosekliai papasakoti apie antrojo viršutinio protinio danties rovimą. O nepasakojau todėl, kad viskas tiesiog buvo lygiai taip pat, kaip ir pirmojo atveju – suleido anestetiko, paklibino, ištraukė, susiuvo ir išlydėjo namo :)

Šįkart, beje, viskas truko dar trumpiau, nei praėjusį kartą – nereikėjo daug klibinti, labai lengvai išjudėjo. Tik siūlių padarė daugiau nei praėjusį kartą, nes pasiskundžiau, kad kraujavo ilgokai. Iš tiesų – šis dantis net ir gijo greičiau – ryte burnoje nesijautė geležies skonio, ant lūpų nebuvo sukrešėjusio kraujo.

Beje, kaip ir žadėjau, parnešiau draugui suvenyrą – gražiai supakuotą nelaimėlį. Mano prašymą atiduoti dantį gydytojas priėmė labai ramiai, netgi siūlė po kelių dienų ateiti – kai jau išbalins ir tas dantukas bus gražus. Bet sakiau nesivarginti, tad gavau iš karto. Maniau į jį nė nežiūrėti – man išties bjauru, bet pamačius jį maišelyje paaiškėjo, kad nieko ten tokio fuuuu ir nėra – mielas dantukas, tik kiek pakirmijęs, deja :D

Va kaip jaukiai supakuotas

Maišelis sandarus, bet teko atidaryti, kad galėčiau padaryti balinimo peroksidu eksperimentą – po kelių dienų mirkymo tapo visai dailutis tas dantis, bet sukirmijimas nedingo... :) Matyt, gerai, kad ir išroviau – būtų jam vis tiek atėjusi paskutinioji – anksčiau ar vėliau.

Sukirmijo...

Liūdėdama dėl dantuko ir dėl to, kad dar du kartus teks ištverti šią ne itin malonią procedūrą – liko dar du apatiniai protiniai – ėmiau save guosti ieškodama informacijos apie šiuos protingus nelaimėlius, sukeliančius tiek bėdų. Štai ką radau.

Dažniausiai protiniai dantys sukelia va tokias bėdas:

• Auga kreivi, kartais net pažeidžia žandikaulį;
• Auga labai ilgai ir dažnai dar tada, kai lindi po dantenomis,  pasigauna ėduonį;
• Dantenos aplink protinius dantis ištinsta, prasideda skausmai ir kartais netgi prireikia chirurgo pagalbos (uf, gerai, kad man tinimai praeidavo paskalavus ramunėlėmis);
• Kadangi protiniai dantys auga žandikaulio gilumoje, juos ne visuomet pavyksta tinkamai išvalyti, taigi kaupiasi kariesas;
• Kartais ėduonis persiduoda ir kitiems dantims, nes tarpdančius esančius šalia protinių dantų išvalyti labai sunku;
• Sugedę protiniai dantys dažnai sukelia nervų uždegimą;
• Jei protiniai dantys auga sveiki, tačiau augimo procesas lėtas, burnos apnašos pradeda rinktis „dantenų kišenėse“, o tai sukelia blogą kvapą;
• Kadangi protiniams dantims žandikaulyje trūksta vietos, jie smarkiai prisispaudžia prie gretimų dantų ir kenkia jų emaliui.

Man turbūt visos įmanomos aprašytos bėdos ir yra nutikusios: apatiniai protiniai taip ir neišaugo per penkis metus, tokie pusiau išlindę ir stūkso, į dantenų kišenes prie jų prilenda maisto, sunku išvalyti, kartais ten supūliuoja ir įsimeta kažkokia infekcija... Viršutiniai, nors išaugo normaliai, bet dar labiau sugrūdo jau ir taip ankštai gyvenančius dantis. 

Dar savo klinikoje sužinojau, kad yra įvairių metodikų dėl ortodontijos ir protinių dantų – galima rauti, galima juos ir palikti, bet paliekant lieka nemaža rizika, kad išaugę protiniai ims ir sudarkys visą kruopščiai sutvarkytą šypseną. Tad maniškiams protiniams, nuspręsta, bus geriau gyventi steriliuose maišeliuose negu burnoje.

Visiems labai įdomus protinis dantukas ir jos paskutinė kelionė :)

Ypač dėl to, kad ir taip niekas ten pas mane netelpa :) Vienas vargas žodžiu. Tikiuosi, dar nepridirbo jie bėdų kitiems dantims ir pavyks ramiai su jais atsisveikinti :) Liko du apatiniai!

Koks odontologijos kabineto kvapas?

Šiandien atradau naują google paieškos paslaugą - google nosį :)

Tad dabar kiekvienas gali sužinoti ir morališkai nusiteikti prieš einant į gydytojo kabinetą įkvėpdamas ligoninės kvapo :)

Google nosis - ligoninės kvapas

 Arba, kad nuraminti įtemptus nervus, šniukštelti levandų kvapo tiesiai iš mobiliojo telefono, kad sumažėtų stresas! Ar ne puikumėlis?

Levandos ramina :)

Nosį užtikau netikėtai naršydama, galite ir jūs išmėginti čia: https://www.google.lt/intl/lt/landing/nose/.

Gal radot dar kokių įdomesnių kvapų? Ką manot apie tokius mėginimus / technologijų šuolius? :)

Atia atia, protinis dantuk!

Dabar, kai rašau šį įrašą, truputį maudžia kairį viršutinį žandikaulio šoną :) Bet čia labiau todėl, kad galvoju apie tą šį rytą atsivėrusią ertmę negu dėl to, jog iš tiesų skaudėtų.

Taigi ačiū palaikiusiems, jaučiuosi gerai – geriau, nei tikėjausi, bet reikia pripažinti, blogiau nei su dančiu, kol jis dar buvo savo vietoje :D  Beje, jo maišelyje neparsinešiau, dėl to draugas liūdėjo – norėjo mat apžiūrėti, kaip atrodo. Niekis, dar trys liko – paprašysiu vieną supakuoti į maišelį :D

Norėtųsi papasakoti apie pačią procedūrą, nes iš tiesų, internete panaršius galima visokių baisybių rast... Tai aš per daug nesidomėjau – pasiklioviau mamos, tėčio ir kelių draugių patirtimi – kaip matote, išsirauti protinius dantis išties populiaru ;)

Pats procesas trumpas – užtrukau apie 10 min., iš jų pusė – pasiruošimas. Patogiai pasodino–paguldė, ištepė lūpas vazelinu, kad nesutrūktų nuo plataus išsižiojimo, suleido anestetiko, palaukėme. Tada tvirtai suėmė ir palengva išjudino lauk. Apie instrumentus, deja nepapasakosiu – niekad nežiūriu, kas ten ir kaip. Bet neabejoju, kad prireikė kaži kokių replyčių. Ir dar – siūlo su adata. Nieko iš to siuvimo baisaus, be to, dabar bent jau esu tikra, kad į mano naująją ertmę nepribyrės maisto. Siūlus sakė išims po savaitės. :)

Tad pirmosios dienos nemalonumų suskaičiuoju du: geležies skonis burnoje ir tai, kad negalima jokių karštų gėrimų ar maisto. Kadangi esu labai atsargi, pietums privalgiau lengvai šiltos sriubos, palenkus galvą į vieną šoną. Gerai, kad nebuvo ko daug kramtyti, nes nelabai patogu. Bet vakarienei jau smagiai žiaumojau bulvių kukulaičius, tiesa, tik su viena puse. Prie šventos ertmės neleisiu niekam liestis bent tris dienas :)

O kad labai skaudėtų, tai tikrai ne – neprireikė nė vienos nuskausminamųjų tabletės.

Pabaigai dar keli pagrindiniai patarimai, kaip elgtis po danties rovimo – kai reikėjo, pati labai ieškojau, nes iš to streso nelabai pavyko klausyti, ką gydytojas sakė. 

Taigi, po danties rovimo reikėtų:

• Jau minėjau, bet darsyk – pirmas kelias valandas valgyti tik šiltą maistą, jokių karštų gėrimų ir karšto maisto – čia tam, kad žaizdelė nuo karščio nepradėtų kraujuoti;
• Nerūkyti ir nevartoti alkoholinių gėrimų;
• Jei skauda, išgerti ibuprofeno (man sakė turėti tablečių po 200 mg ir, jei reikės, išgerti 1-2);
• Pirmą dieną neskalauti, netikrinti rovimo vietos liežuviu, pirštais, nekrapštyti. Dėl skalavimo – čia man buvo naujiena. Bet iš tiesų procedūros dieną skalauti negalima, galima tiktai kitą dieną. Tinka distiliuotas vanduo arba dezinfekuojantis burnos skalavimo skystis. Skalauti maždaug du kartus per dieną, po valgio;
• Procedūros dieną vengti sunkaus fizinio ar protinio darbo. Aš iškart po rovimo ėjau į darbą: šį tą padirbėjau, bet tikrai ne taip produktyviai kaip įprastai – vis galvoji apie tą dantį, ar čia viskas gerai ir pan. :)  Bet manau šiuo patarimu norima pasakyti, kad nereikėtų labai įsitempti, kad nepadidėtų kraujospūdis ir žaizdelė neimtų kraujuoti;
• Nesikaitinti pirtyje, soliariume, pliaže, vonioje ir pan.

Gal ir jūs turite kokios nors įdomios dantų rovimo patirties? Pasidalinkit komentaruose :)

Apie ką mes čia: kaip aš pagaliau pasiryžau tiesinti dantis

Labas, pasauli. Maždaug taip pradedami blogai–tinklaraščiai, manau :)

Taigi labas visiems užsukusiems ir dar užsuksiantiems – šiame bloge galėsite pasiskaityti apie maždaug dvejus mano gyvenimo metus, kuriuos praleisiu ne šiaip sau, o ... breketuota! :) 

Nežinau, džiaugtis čia ar nerimauti, bet dar šį mėnesį, manau, pasipuošiu geležinkeliu. Ir ne bet kokiu, o tvirtinamu vidinėj dantų pusėj. Incognito vadinasi tie mano būsimi vidiniai breketai. Kadangi prieš pasiryždama nežinia kiek laiko praleidau gūglindama ir man vis dar neaišku iki galo, ar gerai čia pasirinkau ir kaip čia dabar viskas bus... Bet raminu save, kad bus gražu, nematoma, patogu... Dėl paskutinio punkto nerimauju labiausiai – ar netrukdys ta viela vidinėj dantų pusėj? Kaip seksis ištarti RRRRRRR ir SSSSSSS? Ar nenusipjaus liežuvis? :0

Šiam vyrukui, panašu, viskas ok :) Gal ir man taip bus, m?

Mano ortodontė šypsosi ir sako, kad viskas bus OK. Tad save bedrąsindama nusprendžiau, kad ne man vienai bus įdomu – manau, kad daugybė žmonių, kuriems jau 25+ ir kurie nenori grįžt į paauglystę ir visiems demonstruoti geležinkelio ant dantų, svarsto šią galimybę. Ir gal mano patirtis bus naudinga apsisprendžiant už ar prieš.  Kolkas žadu papasakoti, kaip sekasi bent jau po kiekvieno vizito, kurie nusimato tik kartą per du mėnesius – čia,sako, dar vienas vidinių breketų privalumas  – rečiau reikia vaikščioti. O jei bus naujienų dažniau, irgi raportuosiu :) Po to, kai pati išsiaiškinsiu kas ir kaip, gal galėsiu atsakyti ir į jūsų klausimus – Lietuvoj tikrai trūksta info apie vidinius (liežuvinius, ligvalinius, nematomus, Incognito – vadinkit kaip norit) breketus. O ir mano ortodontė, panašu, šneki, ne iš tų, kur neketina daug aiškinti kas ir kaip. Tad eigoje gal pavyks išpešti visokių įdomybių :)  

Žodžiu, esu pasiryžusi eksperimentui „Mano kelias holivudinės šypsenos link“. Netrukus įkelsiu ir nuotrauką savo dantų, kurie netrukus pasislinks ir taps tiesūs gražūs, kokių visada norėjau :))

Ji irgi turėjo problemų :)

Aišku, kita priežastis šitų memuarų – palaikymas, kuris mane parems ilgame kelyje :) Tad priimsiu gražius žodžius ir užuojautą – ypač kitą savaitę, kai einu rauti dantų – protinių. Pradėsiu nuo kairio viršutinio – ir taip visus keturis. Brrr. Visi ramina, bet vis tiek LABAI baisu...

Kad nebaigti taip slogiai, pašokime :D Nesvarbu, kad aš dar be breketų, bet jau matau, kaip susirinkusieji dainuoja va tokią dainelę ir man :D